Stiklo karaliai pasiryžo šuoliui

Kaune sėkmingai veikianti stiklų ir veidrodžių apdirbimo bendrovė atgaivins ir senąjį „Draugystės“ fabriką.

Diegs modernias technologijas

Kauno bendrovės „Gravera“ generalinis direktorius Valentinas Kriučkovas pripažįsta, kad vietos rinkoje bendrovei jau ankšta, tačiau norėdama daugiau eksportuoti įmonė pirmiausiai turi didinti gamybos apimtis. Todėl pernai „Gravera“ įsigijo 10 tūkstančių kvadratinių metrų patalpas – gamybos erdvė bus padidinta dvigubai.

„Pasiryžome didžiuliam šuoliui į priekį, nes norime būti geriausi. Finansavimo klausimas praktiškai išspręstas“, – apie 18 milijonų litų investiciją į naujas gamybos patalpas ir modernią įrangą kalbėjo V.Kriučkovas.

Iki rudens naujose patalpose planuojama sumontuoti stiklo paruošimo ir pjaustymo liniją su sandėlių apskaitos sistema, naujus stiklo apdirbimo centrus ir linijas, stiklo grūdinimo konvekcinę krosnį, kurioje bus galima grūdinti visų tipų rinkoje esančius stiklus.

Naujosios technologijos įmonės pajėgumus padidins 2,5 karto, pagerės ir darbo kokybė. Visi nauji įrengimai – itališki, mat šios šalies stiklo apdirbimo pramonė dar nuo Venecijos stiklo laikų garsėja aukšta kokybe.

Darbuotojui – po kompiuterį

Įdiegus naujus įrengimus, klientams nebereikės važiuoti į įmonę pateikti užsakymo. Gaminio brėžinius, patvirtinus elektroniniu parašu, bus galima atsiųsti elektroniniu paštu.

„Į gamybą nusiųstus brėžinius įrengimai perskaitys be žmogaus įsikišimo ir įvykdys užduotį“, – moderniomis technologijomis didžiavosi V.Kriučkovas.

Kiekviena „Graveros“ darbo vieta – kompiuterizuota. Gamybos apskaitos sistema parodo visų gaminių vieta, apdirbimo laiką ir operacijų sekos vykdymą. Nesudėtinga išsiaiškinti kiekvienos operacijos autorių. Jeigu gaminys brokuotas, iškart matyti klaidos atsiradimo laikas, vieta ir priežastis.

Siekdama geriau organizuoti gamybą bendrovė artimiausiu metu iškelia administraciją arčiau gamybos. Bendrovėje dirba 70 žmonių.

Prisotino vietos rinką

„Gravera“ stiklo apdirbimo rinkoje dirba 14 metų. Bendrovė viena pirmųjų į Lietuvą pradėjo vežti modernius stiklus ir veidrodžius. Kasmet Kauno stikliai ūgteli po 25–30 procentų, apyvarta perkopė 10 milijonų litų.

„Prieš dvejus metus prognozavome, kad vietos rinkai reikia naujų galimybių ir operatyvesnio darbo, todėl ryžomės investicijoms. Gamindami daugiau ir kokybiškiau turėsime daugiau galimybių didinti eksporto apimtis“, – planavo V.Kriučkovas.

Verslininkas eksportą vadino papildomu saldžiu darbo įvertinimu, nes dažniausiai, ypač bendradarbiaujant su partneriais iš Rytų, už produkciją atsiskaitoma iš anksto. Šiuo metu bendrovė daugiausia eksportuoja į Estiją, Latviją, Islandiją, Angliją, Rusiją, Ukrainą, Airiją, Švediją, Norvegiją.

„Bendradarbiaujame tik su patikimais, ilgamečiais partneriais, nes skolininkai mūsų versle keltų rūpesčių. Gaminių iš grūdinto stiklo antrąkart nepanaudosi, neperdirbsi“, – priežastį nurodė V.Kriučkovas.

Rinką valdo monopolininkai

Lakštinio žaliavinio stiklo gamyba, anot verslininko, yra stipriai sukoncentruotas verslas. Keturios didžiausios stiklo gamybos bendrovės pernai gavo 800 milijonų eurų baudą už kartelinius susitarimus.

„Stiklo vis daugiau naudojama statybose, todėl sparčiai auga ir jo poreikis. Stiklinių konstrukcijų paklausa tik didės“, – prognozavo V.Kriučkovas.

Statistika rodo, kad Europos Sąjungos šalyse vienam gyventojui tenka 16-17 kilogramų stiklo, Kinijoje – 11 kilogramų, Lietuvoje 7-9 kilogramai.

Pagrindiniai „Graveros“ konkurentai – Lenkijos stiklo apdirbimo fabrikai. Į šią šalį, kurios rinka 10 kartų didesnė negu Lietuvos, plūsta didžiulės investicijos.

„Plukdyto stiklo fabrikas, kurio pajėgumai siektų 100 tonų per parą, kainuotų 200–250 milijonų eurų. Kol kas tokios investicijos keliauja ne į Lietuvą, bet į Lenkiją“, – pasakojo V.Kriučkovas.