Kauniečiams netrukus teks rinktis: mokėti komunalines paslaugas ar pirkti kalėdines dovanas šeimos nariams. Tai paaiškėjo paskelbus, kad naująjį šildymo sezoną už šilumą miestiečiams teks mokėti 50 proc. daugiau nei pernai.
Įvykdė komisijos reikalavimą
Naujus centralizuotai tiekiamos šilumos skaičiavimus Valstybinei kainų kontrolės ir energetikos komisijai (VKKEK) pateikė Kauno termofikacinė elektrinė (KTE)
Rusijos dujų monopolininko koncerno "Gazprom" kontroliuojama KTE nusileido VKKEK ir pateikė medžiagą, būtiną jos gaminamos šilumos bazinei kainai suskaičiuoti. Tačiau, pasak įmonės vadovo, ginčą galutinai turėtų išspręsti teismas.
Kainų komisijos specialistai pranešė suskaičiavę, kad KTE norima kaina yra 13,2 ct už kilovatvalandę (kWh) – du kartus didesnė nei dabartinė. Dabar įmonė parduoda šilumą po 6,58 ct už kWh.
KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis nenorėjo įvardyti, kokia konkreti šilumos kaina būtų gauta pagal pateiktus duomenis, tačiau patvirtino, kad ji yra tarp 12-13,5 ct už kWh.
"Nenoriu sakyti konkrečios kainos, nes ją turi suskaičiuoti ir paskelbti Kainų komisija, be to, mes dar derėsimės ir ta kaina gali keistis. Mūsų kaina būtų mažesnė nei ta, kurią prieš dvi savaites įvardijo komisijos narys Danas Janulionis, nurodydamas, kad komisijos vienašališkai nustatyta šilumos kaina galėtų būti apie 13,5 cento", – sakė A.Pranculis.
Laukia teismų virtinė
Kainų komisijos atstovės Loretos Kimutytės teigimu, jei KTE ketvirtadienį nebūtų pateikusi informacijos, A.Pranculiui už komisijos nurodymų nevykdymą būtų surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.
L.Kimutytės sakė, kad KTE rašte komisijai nurodė, jog nepripažįsta Šilumos ūkio įstatymo ir pagal jį parengtos kainų nustatymo metodikos, tačiau nenorėdama gilinti konflikto įmonė pateikė reikalaujamus duomenis.
"Kainų komisija suskaičiuos, nustatys kažkokią kainą ir įskaičiuos ją į "Kauno energijos" tarifą vartotojams. Mes gyvensime pagal tą kainą, kurią nustatys komisija, o toliau vyks debatai teismuose – teismas pasakys galutinį verdiktą ir tuomet mes žinosime, kaip elgtis. Nemanau, kad mes bandysime kažką apiplėšti – norime ieškoti taikaus sprendimo ir susitarti", – kalbėjo KTE vadovas.
KTE Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi prašymą panaikinti Kainų komisijos įpareigojimą derinti parduodamos šilumos kainas.
Anot įmonės vadovų, komisijos reikalavimas prieštarauja 2003 m. "Kauno energijos" ir KTE pasirašytai šilumos pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuri numato, kad pirmuosius penkerius metus šilumos kaina iš esmės nekis, o vėliau ji bus perskaičiuojama pagal specialią formulę.
Nauja elektrinė iškils
A.Pranculio teigimu, iki šiol nepasiekta kompromiso dėl elektrinės šilumos kainos reguliavimo, nes neaišku, ar tebegalioja jos sutartis su "Kauno energija". Liepos pabaigoje buvo sudaryta Kauno valdžios ir "Gazpromo" atstovų grupė, kuri turėjo ieškoti kompromiso.
Anot A.Pranculio, nepaisant, kokie bus sprendimai dėl kainos, "Gazpromas" vykdys savo įsipareigojimus investuoti maždaug 1 mlrd. litų į naujos 350 megavatų galios kogeneracinės elektrinės Kaune statybą. Anksčiau jis teigė, kad šio projekto būtų atsisakyta, jei įmonės šilumos kaina būtų reguliuojama.
Kol nenustatyta elektrinės gaminamos šilumos kaina, Kainų komisija negali svarstyti "Kauno energijos" prašymo suderinti 44 proc. didesnę vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą – ji, įmonės skaičiavimais, turėtų didėti nuo 14,67 ct iki 21,12 ct už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio).
Pagal Šilumos įstatymą Kainų komisija nuo šių metų turi reguliuoti elektrinės gaminamos šilumos kainą. Tačiau 2003 m. pasirašyta "Gazpromo" sutartis su Kauno savivaldybės valdoma "Kauno energija" dėl KTE pardavimo numatė, kad kaina nebus reguliuojama, todėl "Gazpromas" iki šiol pigiau parduodavo dujas elektrinei.
Kainų šuolio neišvengs
Teismas dar kartą atmetė Vilniaus valdžios prašymą laikinai sustabdyti Kainų komisijos sprendimą, kuriuo nuo rugpjūčio 1-osios smarkiai padidinta šilumos kaina Vilniuje.
Vilniaus savivaldybė prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kainų komisijos sprendimo galiojimą. Tokį pat sprendimą liepą buvo priėmęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, pranešė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Vilniaus mero patarėjo Audriaus Gelžinio teigimu, meras Juozas Imbrasas imsis priemonių teismo procesui paspartinti, kad sprendimas būtų priimtas iki šio šildymo sezono pradžios, nes jei teismas pripažintų, kad savivaldybė yra teisi, kils klausimas, kas gyventojams grąžins permokėtus pinigus.
Kainų komisija dar birželį nusprendė vilniečiams šilumos kainą padidinti 53 proc. – nuo 14,76 ct 22,56 ct už kilovatvalandę (be PVM). Su tuo nesutiko sostinės valdžia, teigdama, kad tarifas turi būti tik 10 proc. didesnis.
Jei komisijos sprendimas būtų buvęs laikinai sustabdytas, Vilniaus mieste liktų galioti buvusi šilumos kaina. Vilniuje šilumą tiekia bendrovė "Vilniaus energija", priklausanti Prancūzijos koncernui "Dalkia".
Dar keturios šalies šilumos tiekimo įmonės prašo Kainų komisijos padidinti jų gaminamos šilumos kainas 22–128 proc. Šiluma brangs Šilutėje, Šalčininkuose, Anykščiuose bei Pavilionių kvartale šalia Vilniaus.
Smarkiai pabrangus iš Rusijos importuojamoms gamtinėms dujoms, šią vasarą ir rudenį centralizuotai tiekiama šiluma visoje Lietuvoje brangsta vidutiniškai daugiau nei 40 procentų.
Naujausi komentarai