Lietuvos ir Latvijos prezidentai sutarė siekti, kad Baltijos valstybių ūkininkams ir senųjų ES narių žemdirbiams Briuselio skiriamos išmokos būtų suvienodintos.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar apie tai telefonu kalbėjosi su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu. Prezidentai kalbėjo apie pasirengimą artėjančiam neeiliniam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui ir abiejų valstybių derybų pozicijas dėl 2014–2020 m. ES biudžeto, kaip pranešė prezidentūra.

Kaip teigiama pranešime, abiejų šalių prioritetas – žemės ūkio išmokų Lietuvai ir Latvijai suvienodinimas su senųjų ES narių ūkininkų gaunama parama.

Baltijos šalys kritikuoja dabartinį Europos Komisijos siūlymą dėl tiesioginių išmokų naujame biudžete ir stengiasi greičiau jas suvienodinti siekdamos išvengti ryškių skirtumų tarp aukščiausių ir žemiausių paramos lygių ES.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą Lietuva 2014 m. būtų 144 eurų (497 litų) už hektarą išmoka ir tik 2017-aisiais pasiektų 176 eurų (607 litų) už hektarą. ES vidurkis yra 268 eurai (925 litai) už hektarą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rugsėjį yra teigęs, kad Vokietija ir Prancūzija remia Baltijos valstybių siekį gauti didesnes subsidijas žemės ūkiui.

Kita vertus, nemažai euro zonos valstybių pasisako už tai, kad bendras ES biudžetas 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje būtų mažesnis nei 2007–2013 m. Tačiau Rytų ir Vidurio Europos valstybės tokiems pasiūlymams priešinasi ir tvirtina, kad neteisinga mažinti biudžeto, kai jos dar nepasiekusios Vakarų Europos valstybių išsivystymo vidurkio.

Dėl naujojo biudžeto bus sprendžiama Europos Vadovų Tarybos neeiliniame posėdyje Briuselyje po poros savaičių – lapkričio 22 ir 23 d.