Artūras Paulauskas vakar lankėsi Kauno ir Kėdainių rajonuose

Iš pat ryto Seimo Pirmininkas apsilankė “C.Olsen Baltic” bendrovėje. Po to nuvyko į netoliese Kauno rajone Kaniūkų kaime esantį Juozo ir Genutės Staliūnų ūkį. Po pietų nuvažiavo į Kėdainių rajoną pas Dotnuvos seniūnijoje pažangiai ūkininkaujantį Rolandą Liutkevičių. Tądien dar suspėjo apsilankyti bendrovėje “Dotnuvos projektai” ir pas Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkus.

Įsikūrimo vargai

Kaniūkų kaime A.Paulauską lydėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas, Kauno apskrities administracijos ir Kauno rajono valdžios atstovai, kuriuos pasitiko Genutė Staliūnienė. Šeimininkė yra ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Juozo ir Genutės Staliūnų šeima dirba apie 800 ha žemės, iš kurios tik pusantro šimto ha sudaro sava, o kitą plotą nuomoja iš aplinkinių žmonių. “Įsikūrėme prieš 14 metų, pagal Valstybinį ūkio įstatymą, gavom 40 hektarų. Sunki buvo pradžia”, - pasakojo šeimininkai ir pakvietė svečius apžiūrėti sandėlių, grūdų džiovyklų, remonto dirbtuvių, kitų ūkio pastatų.

Svečiams patiko tvarkinga sodyba, aukšta darbo kultūra. “Kokios gražios begonijos. Kaip būtų gražu, jeigu tokios užaugtų prie Seimo”, - garsiai pasvajojo viena A.Paulausko palydos moterų. Kiti pajuokavo, kad gėlės labiausiai bijo pikto žvilgsnio. Gal todėl jos prie Seimo taip neauga?

Netrūko ir rimtų kalbų. Staliūnai pradėjo ūkininkauti turėdami tik gyvenamąjį namą ir vieną ūkinį pastatą. Viskas sukurta savo rankomis. Juozas aiškino, kaip statė, kad tik būtų pigiau - ūkio būdu, dalį betoninių konstrukcijų naudojo iš griaunamų buvusių visuomeninių fermų. Tačiau naujai technikai įsigyti Staliūnai iš ES fondų gavo nemenką paramą.

Ūkininkų išnaudotojai

Eidami per kiemą svečiai atkreipė dėmesį į statomą elektros transformatorių. Šeimininkas pasiskundė, kaip juos išnaudoja elektros energijos tiekėjai, VST firma. “Mums verkiant trūksta elektros srovės galingumo, todėl net porą metų ėjau “kryžiaus kelius”, kol išsiprašiau galingesnį transformatorių”, - kalbėjo J.Staliūnas. Gerai padėtį žinantis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J.Jagminas piktinosi, kad patys ūkininkai turi sutvarkyti transformatoriaus įrengimo dokumentus, už jį sumokėti ir ... atiduoti VST, kurie vėliau už eksploataciją, už paslaugą toliau ims mokesčius. A.Paulauskas prisiminė, kaip buvo tvirtinamas elektros energijos galios apmokestinimo įstatymas, kaip Seimas siūlė jam nepritariančią rezoliuciją, bet visiems “viskas buvo gerai”. Tik Kaimo reikalų komitetas paprieštaravo, bet protestui neužteko balsų.

Šeimininkai pasidžiaugė, kad pavyko pasistatyti gerą grūdų džiovyklą, kuri šiemet ypač pasiteisino. Tačiau piko valandomis pritrūksta energijos galingumo. G.Staliūnienė A.Paulauskui priminė, kaip ES politikai nori sužlugdyti Lietuvos cukraus pramonę. Cukriniai runkeliai daugeliui ūkininkų nešė nemenką naudą, tačiau Lietuvai mažinamos šios technikinės kultūros perdirbimo kvotos, menkinamos subsidijos. Dėl šių priežasčių du cukraus fabrikus valdantys danai planuoja juos net uždaryti. Tai dviguba nelaimė: ūkininkai neteks pajamų, o mieste padaugės bedarbių.

Nežada pasiduoti

Ūkio šeimininkai skundėsi, kad sudėtingai technikai valdyti negalima surasti patikimų darbininkų. Technikos mokyklos tokių nerengia, nes neturi sudėtingų ir brangių mokymo priemonių. Todėl Staliūnų ūkyje vakarietiškus naujus kombainus, traktorius, javų purkštuvus valdo pats šeimos galva Juozas, sūnus ir net 76 metus perkopęs Juozo tėvas Klemensas.

Staliūnai specializuojasi augalininkystėje, todėl apie 400 ha užima javai, apie 100 - cukriniai runkeliai, rapsai kitos kultūros. “Turime ir ... tris karves, laikome keletą kiaulių, paukščių. Koks ūkininkas, kuris negalėtų iš savo ūkio šeimynai prasimanyti sveiko ekologiško maisto”, - kalbėjo G.Staliūnienė.

Seimo Pirmininkas apžiūrėjo ūkininko darbo kabinetą, kuriame puikavosi kompiuteriai, spausdintuvai, kita moderni ryšių technika, be kurios šiandienos ūkyje neįmanoma apsieiti. Sienos gausiai apkabintos šaunaus ūkininkavimo regalijomis: įvairių institucijų diplomais, padėkos, pagyrimo raštais. Tai kiek priminė pirmaujančio kolūkio pirmininko darbo vietą.

A.Paulauskas prie greitų vaišių stalo (šeimininkė siūlė sūrio, savo tvenkinyje tik ką pagautos žuvies, naminių kepinių) pasidžiaugė, kad Lietuvoje vis daugėja gerai “užsikabinusių” ūkininkų. Todėl, nepaisant daugybės žemės reformos klaidų, kurių taisymas toli gražu dar nepasibaigęs, galima įžiūrėti šviesesnę Lietuvos kaimo ateitį.

Po viešnagės pas tvarkingus ir svetingus ūkininkus Seimo Pirmininko kortežas pasuko Kėdainių link.