Šiemet Lietuvoje reikės nurėžti apie 960 tūkst. ha grūdinių kultūrų, tikimasi prikulti apie 2,8 mln. tonų grūdų. Tai apie 300 tūkst. tonų daugiau nei pernai

Svarbiausio metų darbo - javapjūtės - pradžia dėl prastų oro sąlygų šiemet apie 10 dienų susivėlino. Tačiau Vilkaviškio, Panevėžio, Kupiškio ir kai kurių kitų rajonų laukuose pasirodė javų kombainai, dorojantys ne tik rapsus, bet ir žieminius kviečius. Pirmieji derliaus bunkeriai ir džiugina, ir kelia nerimą. Kai kur iš hektaro prikuliama po 5-6 tonas, bet žemdirbius labai jaudina prastoka grūdų kokybė.

ES jau senokai dūzgia kombainai

Šių metų derlių turime skaičiuoti naujosios Sąjungos kontekste, nes susidarė bendra rinka. Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose piečiau už mus esančiose ES valstybėse jau porą savaičių laukuose dirba kombainai. Tačiau Skandinavijos valstybėse, Suomijoje javapjūtei dar tik ruošiamasi. Kai kur, ypač Prancūzijoje, javus nusiaubė liūtys, tai ne tik sugadino derliaus kokybę, bet ir apsunkino darbo sąlygas.

Žemės ūkio rūmų agronomas Algirdas Aleksynas, atidžiai sekantis ne tik Europos Sąjungoje vykstančias javapjūtės peripetijas, mums tvirtino, kad Vakarų Europoje šiemet taip pat byra rekordinis grūdų derlius. Kur kas daugiau prikuliama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, kitose valstybėse, o pavyzdžiui, Čekijoje šiemet tikimasi grūdų prikulti net trečdaliu daugiau. Todėl perpildytoje pasaulio grūdų rinkoje, aštrios konkurencijos sąlygomis, mūsų ūkininkams tikėtis pernykščių grūdų kainų neverta. Nors ne vienas dar visai neseniai džiaugėsi, kad už pernykščių kviečių toną gavo net po 550 litų.

Kauno rajono ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius, paklaustas apie svarbiausius javapjūtės ypatumus, pabrėžė, kad labiausiai žemdirbius jaudina vis dar nežinomos grūdų kainos. Ne tik šis ūkininkas pabrėžė, kad dėl ypač lietingos vasaros labai plito javų ligos, o pasėlius purkšti trukdė tie patys lietūs. Tarsi kovos lauke ūkininkui tekdavo budėti ir išnaudoti kiekvieną saulės pasirodymą, kad galėtų su purkštuvu išvažiuoti. Todėl už tokį alinantį triūsą norisi gauti kuo didesnį atlyginimą.

Bendro darbo pliusai ir minusai

Darbas bendroje Sąjungos rinkoje turi tam tikrų pliusų. Agronomas A.Aleksynas vis pabrėžia, kad šiemet, matyt, nebus tokių supirkimo kainų šuolių. Iki šiol vis susidarydavo situacija, kad Lietuvoje grūdų kainos būdavo mažiausios. Grūdų supirkėjai valstiečiui pagrasindavo: neparduosi, tai mes iš užsienio atsivešim pigesnių. Anot A.Aleksyno, dabar licenciją importuoti grūdus Briuselis duos tik tada, kai, sakykim, jų tikrai pritrūks Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ar kitoje kaimyninėje ES valstybėje.

Importuojant grūdus galioja 12 eurų už kiekvieną toną muitai, o jeigu kas sumanys įsivežti be licencijų, tada bus apmokestinama net po 95 eurus, todėl toks importas praras bet kokį ekonominį interesą.

Mūsų grūdų augintojus, ypač smulkiuosius, suvaržo ES reikalavimas, kad minimalus intervencijai parduodamų vienos partijos grūdų kiekis turės būti ne mažesnis nei 80 tonų. Ūkininkas V.Žmuidzinavičius tokį reikalavimą vadina Lietuvoje pirmalaikiu, nes smulkūs ūkininkai neturi savo sandėlių, džiovyklų, todėl bus dar labiau verčiami parduoti savo turtą tiesiai iš kombaino bunkerio. Tada, kai klesti laukinės, supirkėjų nuožmiai diktuojamos kainos. Žinoma, teoriškai galima samprotauti, kad smulkieji gali susikooperuoti, susipilti grūdus į stambesnio ūkininko aruodą. Tačiau javai būna labai nevienodos kokybės, todėl retas stambesnis norės priglausti smulkesnį, kad keletas automobilių prastesnių grūdų sugadintų visą aruodą.

Didelis nepatogumas mūsų ūkininkams bus tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pagal Briuselio nurodymus intervenciniams pirkimams nepriims rugių. Be to, perkama bus tik nuo lapkričio. O tai vėl skatins parduoti grūdus kuo greičiau, nelaukiant kainų augimo, nes labai trūksta sandėlių ir džiovyklų. Anksčiau šie, staiga “niekieno” tapę įrengimai, buvo ištampyti į metalo laužą, o dabar ūkininkai labai brangiai viską įsirengia iš naujo, kiti grūdų džiovyklas iš Vakarų valstybių perka gerokai padėvėtas.

Iki šiol valstybė mūsų ūkininkams padengdavo dalį grūdų sandėliavimo išlaidų, bet šiemet taip daryti uždraudė ES direktyvos. Žemės ūkio ministras žada “aplinkiniais keliais” numatyti kažkokias kompensacijas, bet šie reikalai dar labai neaiškūs.

Žadama, kad apie 10 procentų derliaus šiemet jau galėtų supirkti biokuro gamintojai. Tai - nemenkas ir garantuotas užsakymas, kuris kasmet turėtų didėti. Vakarų valstybėse tokiems grūdams numatyti nemenki kainų priedai. Todėl Lietuvos derybininkams, matyt, teks dar paplušėti, nes biokuro gamybai superkamų grūdų kainų priedai ES valstybėse senbuvėse ūkininkams pradėti mokėti jau po stojimo į ES sutarčių pasirašymo.

Svarbiausia - javų kokybė

Gausus ir kokybiškas pernykštis derlius bei dėl sausros ne tik kaimyninėse valstybėse žuvę pasėliai sudarė mūsų sąlygomis rekordines kainas ir gerokai pakėlė grūdų augintojų ūpą. Statistikos duomenimis, šiemet žieminių kultūrų plotai Lietuvoje padidėjo 4, kviečių - 7 procentais, o vasarojaus - išliko tokie patys. Tik rugių sėjėjai šios kultūros plotus 4 procentais sumažino. Matyt, tam įtakos turėjo neigiamas ES valdininkų požiūris, nes rugiai neįtraukti į intervencinio supirkimo kultūrų sąrašus.

Žemės ūkio rūmų agronomas A.Aleksynas šiemet prognozuoja, kad, praėjus keletui mėnesių nuo javapjūtės pabaigos, kai susinormalizuos rinka, tada pirmos ir antros klasės maistinių grūdų tonos kaina turėtų būti apie 400 litų, o pašarinių - apie 350-360 litų. Ypač džiugina intervencinė (apie 350 litų už toną) miežių kaina, kuri tokia aukšta dar nebuvo. Tačiau grūdai bus superkami tik nuo lapkričio pirmosios, vadinasi, iki to laiko juos kažkur reikės išdžiovinti, išvalyti, saugoti. Jeigu tokių galimybių ūkininkas neturi, tada svajoti apie gerą kainą taip pat neverta.

Grūdų augintojams šiemet nemalonią staigmeną pateikė beveik visą vasarą už debesų besislapstanti saulė. Brendimo metu nuo saulėtų dienų labai priklauso baltymų kiekis. Pavyzdžiui, jeigu grūdų baltymingumas nesieks 11,5 procento, tai tokia produkcija, anot specialistų, tiks tik pašarams. Jeigu baltymingumas bent procentu bus didesnis, tai grūdai gali būti priimti kaip maistiniai. Tokiu atveju kiekvienos tonos kaina išaugtų 30-50 litų.

Saulėtų dienų, kurios duonos augintojams dabar turi aukso vertę, kol kas mažokai. Todėl kalbėti apie didelį grūdų baltymingumą šiemet kalbėti sunkoka. Be to, smarkios liūtys ir viesulai vietomis javus suguldo. Tai, žinoma, labai apsunkins pjovėjų darbą, padidins grūdų drėgnumą, šiukšlingumą, sumenkins kitus kokybės rodiklius.

Šiemet javapjūtės sąlygos gali būti sudėtingos, todėl kur kas sunkiau išsaugoti javų kokybę. Tuo tarpu jai reikalavimai gerokai išaugo. Štai Europos Sąjunga patvirtino kviečių ir miežių intervencinio pirkimo kainą - 101,31 euro. Tačiau ūkininkas tiek pinigų gaus tik tada, jeigu, pavyzdžiui, grūdų drėgmė neviršys 14,5 procento, didžiausias suskaldytų kiekis - iki 5 proc., minimalus baltymų kiekis - 10,5 proc. Neatitikusi šių normų produkcija bus nuvertinama.

Intervenciniams pirkimams grūdus priims 16 sandėlių. Stengtasi, kad jie būtų išsidėstę visoje Lietuvoje, nes grūdų pervežimo išlaidas turės padengti pats grūdų pardavėjas. Nacionalinė mokėjimų agentūra už intervenciniam pirkimui pristatytus grūdus numato atsiskaityti per 30-35 dienas.