Žemės ūkio rūmuose įvyko būsimojo vadovo varžytuvės

Jau keletą mėnesių Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) tęsiasi tarpuvaldis. Skandalais pagarsėjęs pirmininkas, dabartinis Seimo narys Jonas Ramonas, buvo priverstas rūmuose nutraukti ilgametes “tikslines atostogas” ir pasinerti tik į parlamentinę veiklą. Laukiama greitesnės valdymo krizės pabaigos, kurią gali padaryti tik neeilinis VIII ŽŪR suvažiavimas. Jo rengimo grupė vakar surinko rūmų narius - draugijų, sąjungų ir asociacijų atstovus, kad šie išklausytų ir įvertintų būsimųjų kandidatų į pirmininko postą prisistatymą.

Kam reikalingi rūmai?

Prieš porą metų eilinio ŽŪR suvažiavimo priimtame statute pažymima, kad tai yra “savanoriškas žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančių ne pelno žemdirbių organizacijų (draugijų, sąjungų, asociacijų ir kt.) susivienijimas, apimantis visą Lietuvos teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą”.

Sunku pasakyti, ar visus taip gremėzdiškai statute sudėliotus uždavinius stropiai vykdė rūmų vadovai. Pastaruoju metu ŽŪR garsėjo žemdirbių piketų organizavimu, teismų maratonais, buvusio pirmininko ilgu ir skausmingu pasitraukimu iš posto. Svarbiausia žemdirbių savivaldos institucija buvo įkurta 1926 metais. Karo metais ir tarybiniu laikotarpiu rūmai buvo nereikalingi. Jų veikla atnaujinta tik atkūrus šalies nepriklausomybę - 1991 metais, pirmininku pradėjo dirbti ir apie dešimtmetį šiame poste išsilaikė buvusios Žemės ūkio akademijos profesorius Antanas Stancevičius. 1993 metais priimtas naujas ŽŪR statutas, pagal kurį organizacijai vadovauti galėjo tik iki 65 metų amžiaus ūkininkas, todėl garbaus amžiaus profesorius turėjo pasitraukti. Pirmininku buvo išrinktas Žemaitijos ūkininkas Jonas Ramonas, kuris vėliau sumanė balotiruotis į Seimą ir, pasitraukdamas iš posto, kaip sakoma, “prisiskaldė malkų”.

Iš pradžių - ministrės nuomonė

Pirmininkų prisistatyme dalyvavo žemės ūkio ministrė K.D.Prunskienė, kuri sakė, kad iš ŽŪR laukia talkos ir pritarimo. “Nesmagu, kai iš žemdirbių savivaldos ateina labai nevieninga nuomonė, nes tada neatidėliotinos problemos sprendžiamos lėčiau. ŽŪR perspektyva - dialogas, o ne kova su Žemės ūkio ministerija, nes abi žemdirbiams dirbančios institucijos turi tuos pačius siekius - padėti žemdirbiui”, - akcentavo ministrė.

K.D.Prunskienė prakalbo apie ministerijoje daromus pakeitimus. Pavyzdžiui, bus likviduota prie ministerijos buvęs ir, ministrės nuomone, kitas institucijas dubliavęs Kooperacijos ir mokymo centras.

Susirinkimui pirmininkavusi Lietuvos žemės ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė paskelbė, kad į ŽŪR pirmininko postą pretenduoja trys kandidatai: dabartinis rūmų vicepirmininkas dr. Albertas Amšiejus, buvęs žemės ūkio ministras ir buvęs Seimo narys Vytautas Einoris ir dabartinis žemės ūkio ministrės patarėjas bei Pieno gamintojų asociacijos vadovas Bronius Markauskas.

Oratorių varžybos

Kandidatas į ŽŪR pirmininkus A.Amšiejus sakė vicepirmininku dirbąs jau penkmetį. Jo nuomone, rūmuose vyrauja įvairūs interesai, o žemdirbių savivaldos organizacija “eina ne ta linkme”, nors, būdamas vienas iš vadovų, kaip sakė, atkakliai, bet, matyt, nesėkmingai gynė savo liniją. Pretendentas apgailestavo, kad tarpuvaldis pakenkė rūmų veiklai. Buvo prarastos pozicijos, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos kolegijoje nebeliko ŽŪR atstovų. Akcentavo, kad ryšiai su valdžia turi būti darbingi, nuoširdūs, nedviprasmiški. Rūmuose reikia veiklos skaidrumo, ypač to būdavo pasigendama tarp organizacijų skirstant lėšas.

Oratoriniais gabumais tarp pretendentų sublizgėjo V.Einoris, kuris iš karto pareiškė, kad “yra nestatutinis vaikas”. Mat gerokai viršija ŽŪR pirmininkui statuto skirtą griežtą nuostatą - ne daugiau kaip 65 metai. Be to, V.Einoris nėra ūkininkas - Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje dirba direktoriaus pavaduotoju.

V.Einoris sakė, kad daugiau kaip šimtui rūmuose dirbančių visuomeninių organizacijų išsiuntinėjo savo programines nuostatas, matyt, todėl šiame prisistatyme pajuokavo: “Prieš jus toks nestatutinis stoviu todėl, kad labai gerai jaučiuosi ir esu dar vyras...” Toks pretendento pareiškimas sukėlė salėje buvusių moterų dviprasmišką juoką. Baigdamas savo kalbą V.Einoris pabrėžė, kad jeigu nebūtų išrinktas, tai “neverktų ir nieko nekaltintų, nes turi gerą darbą ir neblogą uždarbį”.

B.Markauskas, trečiasis pretendentas, prisipažino jaučiantis didelę atsakomybę, supranta, ko iš naujojo rūmų pirmininko žemdirbiai laukia. Visiems jau nusibodo rūmų intrigos, dviprasmybės, klausimų sprendimas revoliuciniais metodais. Ir šis kandidatas tvirtino, kad ŽŪR veikloje reikia skaidrumo, kad neliktų niekam nenaudingų įtarinėjimų, nepasitikėjimo. Apleista veiklos sritis - ryšiai su žemės ūkio mokslininkais, kurie galėtų būti rūmų veiklos autoritetu. Pretendento nuomone, rajonuose pernelyg gausu žemdirbius aptarnaujančių organizacijų, todėl aktyvesni sutrikę, nežino, kuriose dalyvauti, o neaktyvūs į visas moja ranka. Be to, pasiūlė radikalią naujovę - ŽŪR turėtų išsilaikyti ne iš valstybinių dotacijų, bet iš nario mokesčio bei kitos veiklos. Pasiūlymas gana problemiškas, nes iki šiol nario mokesčiai ŽŪR pajamų balanse nesiekia procento.

Susirinkimo pabaigoje kandidatai į ŽŪR pirmininkus, kaip kokie mokinukai, buvo priversti atsakyti į iš anksto parengtus anoniminius klausimus, pagal kurių turinį buvo galima spręsti, kad dauguma jų surašyti būtent rūmuose. Kai kas salėje kalbėjo, kad ministrės vizitas į iš esmės ne tokį jau svarbų susirinkimą gali reikšti dabartinio savo patarėjo į šį postą protegavimą. Žinoma, galutinį sprendimą dėl pirmininko posto pareikš balandžio 15 dieną vyksiantis neeilinis ŽŪR suvažiavimas. O per šį laiką susirinkimo dalyviai galės padiskutuoti savo organizacijose. Manoma, kad suvažiavimo metu kandidatų sąrašas dar gali pailgėti.