Registrų centro įkainiai ir jų pagrįstumas vėl atsidūrė valdžios dėmesio centre. Šį kartą siūloma nustatyti fiksuotą turto registravimo mokestį, kuris būtų ypač palankus stambių objektų savininkams.

Siūlo fiksuotą mokestį

Vakar Vyriausybės pasitarime buvo svarstomi nauji Registrų centro paslaugų įkainiai. Teisingumo ministerijai pasiūlius palikti šiuo metu galiojančią turto registravimo paslaugų apmokestinimo tvarką, klausimo svarstymas buvo atidėtas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Kęstutis Kristinaitis piktinosi, kad ministerija neatsižvelgė į pagrindinį siūlymą - nustatyti fiksuotą Registrų centro paslaugų mokestį.

Remiantis Valstybės kontrolės audito bei Konkurencijos tarybos išvadomis, siūloma už žemės sklypo registravimą imti fiksuotą 61 Lt mokestį, o už statinių ir įvairių patalpų registravimą - 62 Lt mokestį.

K.Kristinaičio teigimu, naujoji tvarka leistų gerokai atpiginti turto registravimo paslaugą tiek gyventojams, tiek verslui. "Mes norime, kad Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai būtų paremti sąnaudomis ir skaidrūs. Auditoriai apskaičiavo, kad, įvertinus registravimo sąnaudas, 7 proc. rizikos maržą ir 10 proc. pelno maržą, tokių paslaugų savikaina yra 61 ir 62 litai", - tikino jis.

Brangtų vargingiausiesiems

Registrų centro direktorius Kęstutis Sabaliauskas aiškino, kad naujieji įkainiai yra gerokai palankesni stambiajam verslui. O gyventojams, registruojantiems savo vienintelį ir, palyginti su stambiais nekilnojamojo turto objektais, nebrangų turtą, tektų mokėti gerokai daugiau nei iki šiol.

"Verslui mūsų paslaugų įkainiai atpigtų nuo 30 iki 80 kartų, - sakė K.Sabaliauskas. - Jie jau išsikovojo mažesnę maksimalią mokesčio ribą: anksčiau ji buvo 10 tūkst. litų, o dabar liko tik 5 tūkst. litų."

Registrų centras norėtų, kad, registruojant stambius, didelės vertės žemės sklypus ar statinius, paslaugų kaina priklausytų nuo objekto vertės. Esą turi būti įvertinta didesnė rizika, jei registruojant objektą būtų padaryta klaida.

Įkainių padidinimas esą būtų ypač skausmingas mažas pajamas turintiems asmenims. Už vidutinio dydžio ūkio registravimą asmuo dabar mokėtų iki 100 litų, o pagal siūlomus naujus įkainius jam tektų suploti gerokai per 400 litų. Tačiau vidutinio dydžio administracinių patalpų registravimas sostinėje atpigtų nuo 1,7 tūkst. litų iki 62 litų.

Lobstantis monopolininkas

K.Kristinaitis įsitikinęs, kad galimybė už monopolinę paslaugą gauti sąnaudomis nepagrįstą mokestį Registrų centrui leidžia pigiau pardavinėti kitas paslaugas, tarkime, statinių ir žemės sklypų matavimus.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu mažiau nei Registrų centro paslaugų savikaina moka tik asmenys, registruojantys turtą, kurio vertė iki 7 tūkst. litų.
Šiuo metu, jei turto vertė - iki 7 tūkst. litų, už jo registravimą reikia mokėti 10 litų, tačiau jei objekto vertė bent kiek didesnė, paslaugos kaina iškart kyla.

Tarkime, jei registruojamas 1,5 tūkst. litų vertės ūkinis pastatas ir 300 litų vertės rūsys, už kiekvieno iš jų registravimą reikės mokėti po 10 litų, jei - 8 tūkst. litų vertės žemės sklypas, jo registravimo kaina - jau beveik 33 litai.

"Net socialiai remtini asmenys, kuriems pagal įstatymus priklauso nuolaidos, už turto registravimą moka daugiau nei paslaugos savikaina", - tikino LNTPA valdybos narys.
Jo teigimu, už monopolines tik Registrų centro teikiamas paslaugas šiandien permoka beveik visi: tiek gyventojai, tiek verslas. Tad naujoji įkainių tvarka, būtų visiems į naudą, išskyrus, ko gero, patį Registrų centrą, kuris netektų didelės pajamų dalies.

Teisingumo ministeriją Vyriausybė įpareigojo atsižvelgti į socialinių partnerių pasiūlymus ir tik tuomet Registrų centro įkainių klausimą vėl nešti svarstyti ministrų kabinetui. Kada tai bus padaryta, kol kas nežinoma.

Skaičiai
Už vidutinio dydžio ūkio registravimą asmuo dabar mokėtų iki 100 litų,
pagal siūlomus naujus įkainius - per 400 litų.
Tačiau vidutinio dydžio administracinių patalpų registravimas sostinėje atpigtų nuo 1,7 tūkst. litų iki 62 litų.