Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, apsilankęs Prancūzijos Gvianoje (Pietų Amerikoje) esančiame Kuru kosminiame centre, užsikrėtė nenugalimu entuziazmu dalyvauti kosmoso programose.

Finansuojame kitų ambicijas

Lietuvos delegacija, grįžusi iš neformalaus Europos ministrų, atsakingų už kosmosą, susitikimo, dar kartą patvirtino, kad Lietuva tikrai bandys siekti žvaigždžių. Skeptikams A.Monkevičius nusprendė įrodyti ir neginčijamą narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA) naudą.

"Šiandien Lietuva moka ES narystės mokestį, iš kurio finansuojamos ir kosminės programas. Tačiau pati jose nedalyvauja ir jokios naudos negauna. Dabar finansuojame tik kitų šalių projektus ir kosmines ambicijas. Tai - didžiulė žala šaliai", - argumentus dėstė švietimo ir mokslo ministras.

Vilios emigravusius mokslininkus

A.Monkevičius pabrėžė, kad kosminiai projektai toli gražu neapsiriboja vien tik palydovų kūrimu ir ekspedicijomis į kitas planetas. "Dvisluoksniai naktiniai marškiniai kūdikių mirtingumui sumažinti, kojų protezai, ekologiški varikliai, medžiagos dantims ir žandikauliui koreguoti, vandens valymo sistemos, ugniai atsparios medžiagos, net bulvių traškučių pakavimo įrenginiai - tai technologijos, sukurtos kosmose", - vardijo ministras. Jis įsitikinęs, kad prie šių ir kitų kosmose kuriamų priemonių galėtų prisidėti ir Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.

Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjas prof. Vladas Vansevičius pridūrė, kad dalyvavimas kosmoso programose padės stabdyti ir vadinamąjį protų nutekėjimą bei leis susigrąžinti dalį emigravusių mokslininkų. Gavus ES finansavimą ir priėjimą prie EKA patentų bus galima sukurti jiems palankias darbo sąlygas Lietuvoje.

Teks ilgai mokytis

Prieš įstojant į EKA, reikia įrodyti, kad šalies mokslas ir verslas sugeba bendradarbiauti. Anot A.Monkevičius, Lietuvos mokslininkai turi pakankamai potencialo ir patirties, nes dalis jų jau yra dalyvavę sovietinėse kosmoso programose.

Galimybių ir noro dalyvauti šiose projektuose turi ir verslininkai. Tačiau mokslas ir verslas šalyje kol kas bendradarbiauja vangiai. Tai, sakė ministras, ir yra bene didžiausias iššūkis, tačiau to mokytis dar turime mažiausiai dešimtmetį, nes tik tuomet Lietuva gali tikėtis būti priimta į EKA.

Į kosmosą paskui kaimynus

Stoti į EKA Lietuva apsisprendė paskutinė iš Baltijos šalių. Estai įsijungimo procesą pradėjo pernai, latviai - šį pavasarį.

Pasirengimą stoti į EKA kuruos Lietuvos mokslo taryba. Po metų turėtų būti įkurta Lietuvos kosmoso agentūra.

Nuo 2010 m. iki įstojimo į EKA (maždaug 10 metų) agentūrai išlaikyti reikės skirti po 1-2 mln. litų. Vėliau tektų mokėti visą nario mokestį - apie 10 mln. litų per metus.
"Kosminės" darbo grupės nariai tikina, kad, vos pradėjus dalyvauti projektuose, pinigai pradės grįžti EKA užsakymų ir technologijų, tapsiančių produktais, pavidalu.