Lenkijos spauda prabilo apie galimybę “manevruoti” dėl perkamos bendrovės kainos

Lenkijos naftos koncernui “PKN Orlen” parduodama “Mažeikių nafta” dėl praėjusią savaitę įmonėje kilusio didelio gaisro patyrė iki 131 mln. litų nuostolių, kurie gali maždaug penktadaliu, arba 105 mln. litų iki 402,8 mln. litų sumažinti šių metų bendrovės grynąjį pelną.

Gamyba nenutrūko

Bendrovės vertinimais, grįžimas prie įprasto, optimalaus 27,4 tūkst. tonų per parą pajėgumo truks nuo pusmečio iki devynių mėnesių.

Pasak įmonės pranešimo, bendrovės darbas organizuotas taip, kad būtų užtikrintas minimalus avarijos poveikis rinkoms ir Baltijos valstybių aprūpinimas naftos produktais.

Naftos perdirbimo procesas “Mažeikių naftoje” vyksta ir toliau, įmonės pajėgumai siekia 15 tūkst. tonų per parą.

“Mažeikių nafta” yra apsidraudusi tarptautinėje draudimo rinkoje turto ir veiklos pertraukimo finansinių nuostolių draudimu. Draudimo brokeris - “AON Limited” (Londonas). Didžiausia draudimo rizikos dalis (46,2 proc.) tenka trims įmonėms: “Liberty International Underwriters” , “AIG Europe” ir “SCOR UK Company”. Turtas apdraustas atstatomąja verte.

Ekstremali situacija šalyje neskelbiama

Dėl “Mažeikių naftą” nuniokojusio didžiulio gaisro ekstremali situacija šalyje neskelbiama, vakar nutarė Vyriausybinė ekstremalių situacijų komisija.

Pasak komisijos pirmininko vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio, komisija pripažino gaisrą Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje kaip ekstremalų įvykį, tačiau, jos nuomone, nėra pagrindo skelbti ekstremalios padėties šalyje ir skirti lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo, nes, anot jo, gaisras buvo greitai lokalizuotas ir neturės ilgalaikių pasekmių.

“Ūkio, Susisiekimo, Finansų, Aplinkos ministerijų nuomone, pagrindo skelbti ekstremalią situaciją - nėra”, - teigė R.Šukys.

Pasak jo, žalos gamtai nebuvo padaryta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudaryta techninių avarijų tyrimų komisija savo išvadas turi paskelbti iki lapkričio 15 dienos.

Politikai mato skirtingas gaisro priežastis

Seimo Pirmininko pavaduotojas konservatorius Andrius Kubilius neatmeta galimybės, kad gaisras “Mažeikių naftoje” - diversija.

Tuo tarpu socialdemokratai mano, kad Mažeikiuose įvyko nelaimingas atsitikimas.

“Socialdemokratai nemano, kad tai piktybinis atvejis. Tie duomenys, kurie yra skelbiami, tarnybų teigimai rodo, kad galbūt tai nelaimingas atsitikimas dėl neatsakingumo”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje Seime sakė socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

A.Kubilius tvirtino, kad iškelti diversijos versiją leidžianti politinė aplinka dėl “Mažeikių naftos”.

“Tokia versija neatmestina, kol neturima jokių įrodymų, kad yra kitaip”, - sakė A.Kubilius.

“Tokiais įvykiais nesinori spekuliuoti, bet kaip šioje situacijoje neprisiminti šių metų pradžios įvykių Rusijos-Gruzijos pasienyje, kai ten sproginėjo elektros linijos ir dujų vamzdžiai”, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Kubilius. Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri tirs gaisro priežastis ir pasekmes.

“PKN Orlen” gali mažinti kainą

Lenkijos valdžios pareigūnai leidžia suprasti, kad naftos koncernas “PKN Orlen” gali sumažinti kainą už Lietuvos naftos kompleksą “Mažeikių nafta”.

Iš Lenkijos ūkio ministro Piotro Vozniako kalbų galima suprasti, kad iš tiesų lenkai gali derėtis dėl mažesnės “Mažeikių naftos” kainos, pranešė Lietuvos radijas.

Pasak radijo stoties cituojamo P.Vozniako, padėtis pasikeitė po gaisro Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, todėl visai pagrįstas būtų kainos mažinimo klausimas, o sandoris yra suverenus abiejų pusių sprendimas. Vyriausybė, pasak ūkio ministro, į tai nesikiš, bet, jo nuomone, situacija turėtų būti įvertinta iš naujo.

Kita vertus, pasak Lietuvos radijo, Lenkijoje pabrėžiama, kad šios investicijos negalima atsisakyti ir sandoris bus užbaigtas, nors tik po to, kai bus suskaičiuoti “Mažeikių naftos” patirti nuostoliai.

“Sandorio atsisakymas būtų pats blogiausias dalykas, ir tai reikštų, kad iškeliama balta vėliava prieš rusus, kurie galanda nagus, siekdami “Mažeikių naftos”, - mano Lenkijos Seimo Valstybės iždo komisijos narys Adamas Šejnfeldas, kurį cituoja dienraštis “Dziennik”.

Lenkijoje pabrėžiama, kad “PKN Orlen” sandoris dėl “Mažeikių naftos” susijęs su didele politine rizika, tačiau tai yra strateginė ir didžiausia šalies užsienio investicija - jos atsisakymas pakenktų paties “PKN Orlen” įvaizdžiui rinkoje. Lenkijos vyriausybė - taip esą galima spręsti iš jos atstovų pasisakymų - nori, kad šis sandoris būtų įgyvendintas.

Gali “manevruoti”

Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” turi tam tikrų galimybių “manevruoti” dėl kainos, kurią Lenkijos naftos koncernas turi mokėti už Lietuvos naftos kompleksą “Mažeikių nafta”, mano “PKN Orlen” prezidentas Igoris Chalupecas.

“Visada yra kokių nors galimybių manevruoti. Tai susiję su oficialiąja puse, tačiau daugiausia su ketinimais bei šalių noru siekti kompromiso. Šalys yra pasiryžusios užbaigti sandorį ir nepasiduoti jokiai situacijai, kuri galėtų tam sukliudyti”, - pareiškė I.Chalupecas interviu Lenkijos dienraščiui “Parkiet”.

Premjero patarėjas Saulius Spėčius yra teigęs, jog pagal Vyriausybės ir “PKN Orlen” sutartį dėl 30,6 proc. “Mažeikių naftos” akcijų pirkimo už 851,829 mln. dolerių (2,308 mlrd. litų) persiderėti dėl kainos yra neįmanoma.

Tačiau “PKN Orlen” yra pasirašęs sutartį ir su Rusijos naftos koncernu “Jukos”, iš kurio ketina pirkti 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų. Kas numatyta šioje sutartyje, Lietuvos pusė, motyvuodama konfidencialumo įsipareigojimais, nekomentuoja.

Aišku tik tiek, kad, neįvykus sandoriui su “Jukos”, neįvyktų ir sandoris su Vyriausybe.

Bręsta perversmas?

Lenkijos spauda pranašauja perversmą “Mažeikių naftą” perkančio Lenkijos naftos koncerno “PKN Orlen” valdyboje.

Didžiausias šalies ekonominis dienraštis “Gazeta Pravna” rašo apie šiandien įvyksiantį “PKN Orlen” priežiūros tarybos posėdį, kurio dienotvarkėje numatyta svarstyti pokyčius koncerno valdyboje.

Remdamasi neįvardytu “su degalų rinka susijusiu šaltiniu”, “Gazeta Prawna” tvirtina, kad posėdyje dar kartą bus mėginama atšaukti kelis koncerno valdybos narius, tarp jų - vicepirmininką Cezarį Smorščevskį, atsakingą už “Mažeikių naftos” pirkimo sandorį.

Laikraštis užsimena ir apie nelabai stiprią paties valdybos pirmininko Igorio Chalupeco poziciją.

Atsižvelgiant į nestabilią politinę situaciją šalyje, šiandienos posėdis gali būti paskutinė tokia proga.

Pasak Lenkijos kompanijos valdybos nario, kurį cituoja dienraštis, mėginimas atšaukti pavienius valdybos narius gali baigtis visos valdybos atsistatydinimu ir kartu bendrovės veiklos destabilizacija.

I.Chalupecas tvirtina, kad sandoris bus baigtas kitų metų pirmąjį ketvirtį

Lenkijos naftos bendrovės “PKN Orlen” vadovas pareiškė, kad Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos “Mažeikių nafta” perėmimą užbaigs 2007 metų pirmąjį ketvirtį, kaip buvo ir numatyta.

“Mano nuomone, šiai datai (pirmasis 2007-ųjų ketvirtis - BNS) nėra jokio pavojaus”, - sakė bendrovės vadovas Igoris Chalupecas, remdamasis Lenkijos dienraščiu “Parkiet”, vakar pranešė naujienų agentūra “Reuters”.

Pasak jo, koncernas nori užbaigti pasirašytą sandorį, tačiau tik atidžiai ištyręs Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje gaisro priežastis ir padarinius.

Pagal Vyriausybės ir “PKN Orlen” šių metų birželį pasirašytas sutartis sandoris dėl 30,66 proc. “Mažeikių naftos” akcijų pirkimo ir pardavimo turi būti baigtas iki 2007 metų kovo 31 dienos, o šalims sutikus, gali būti susitarta dėl vėlesnės datos. Sutartys taip pat numato, kad sandoris turi būti baigtas per 10 arba 15 darbo dienų, gavus Europos Komisijos leidimą, kurį tikimasi gauti lapkričio 7 dieną.

Praėjusią savaitę Vyriausybės ir “PKN Orlen” atstovai Varšuvoje jau derino sandorio užbaigimo ceremoniją - tuomet buvo skelbta, kad jis įvyks lapkričio pabaigoje.

Premjero patarėjas ir vienas buvusių derybininkų dėl “Mažeikių naftos” pardavimo Saulius Spėčius dar kartą patvirtino, kad galutinė sandorio data yra kitų metų kovo 31 diena.

Pasak neoficialių šaltinių, esama dviejų galimybių atidėti sandorį iki kitų metų kovo pabaigos - jei Europos Komisija nesuteiktų leidimo per 25 darbo dienas - iki lapkričio 7-osios, ir jei “PKN Orlen” nebaigtų sandorio su “Jukos”.

Tačiau Europos Komisijos leidimo suteikimo procedūra gali būti ir ilgesnė, jei protestą Komisijai dėl sandorio pateiktų bet kuri Europos Sąjungos narė, pavyzdžiui, Latvija.

Jei EK leidimas bus suteiktas, kaip tikimasi, lapkričio 7 dieną, svarbiausia sąlyga, kurią turi įvykdyti “PKN Orlen”, yra įsigyti 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų iš “Jukos”. Neįvykus šiam sandoriui, neįvyks ir sandoris su Vyriausybe.

Motyvuodami konfidencialumo įsipareigojimais, Vyriausybės atstovai nekomentuoja, kokiais atvejais gali neįvykti “Jukos” ir “PKN Orlen” sandoris. Lietuvos Vyriausybė yra gavusi šią sutartį.

Laikinai gali pritrūkti suskystintų dujų

Po praėjusią savaitę kilusio gaisro “Mažeikių naftoje” Lietuvoje suskystintų dujų automobiliams gali laikinai trūkti, tačiau tik tol, kol atsiradusią paklausą sugebės užpildyti importuotojai.

“Suskaičiavome, kad yra 13 įmonių, kurios turi skystų dujų importo licencijas. Jau bendravome su suskystintų dujų asociacijos atstovais ir jie sako, kad šiuo metu per šias licencijuotas ir logistikos įmones bandys suskystintas dujas patiekti vartotojams, kad jų netrūktų degalinėse”, - žurnalistams sakė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.

Pasak jo, pradiniame etape, kol bus sustyguota logistika, gali pasijusti suskystintų dujų stygius.

“Bet nepamirškime, kad dujomis važiuojantys automobiliai gali važiuoti ir benzinu. Benzino trūkumo nebus”, - sakė A.Ignotas.

Lietuvoje per metus suvartojama apie 300 tūkst. tonų suskystintų dujų. Apytiksliai 20-27 proc. dujų importuojama iš užsienio.

BNS, KD inf.