Koncerno EBSW veiklą tiriantys parlamentarai ieškos archyvinio televizijos įrašo

Parlamentinė komisija, tirianti skandalingojo koncerno EBSW veiklą, gavo laišką, kuriame metamas įtarimo šešėlis ant dabartinio Seimo Pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Česlovo Juršėno. Laiško autorius tvirtina prisimenąs prieš dešimtmetį per televiziją Č.Juršėno ištartus žodžius, kurie turėtų sudominti komisiją.

Autorius abejoja savo atmintimi

Kauno rajono, Raudondvario, gyventojas komisiją pasiekusiame laiške rašo, jog prisimena, kaip Č.Juršėnas, kuris tuomet buvo Seimo Pirmininkas, pasakęs, kad koncerno EBSW prezidentą Gintarą Petriką “paleidome” tam, kad jis galėtų rūpintis pinigų indėlininkams sugrąžinimu.

Iš areštinės 1996 metų gegužę paleistas G.Petrikas kitais metais pasislėpė ir tik užpernai buvo sulaikytas Jungtinėse Valstijose, kuriose gyveno prisidengęs svetima pavarde.

Deja, parlamentinei komisijai adresuoto laiško autorius neprisimena nei tikslaus laiko, kuomet neva buvo ištarti šie žodžiai, nei laidos, per kurią buvo rodytas toks Č.Juršėno pasisakymas. Vienintelis dalykas, ką pavyko prisiminti Raudondvario gyventojui, tai, kad šį Č.Juršėno pasisakymą transliavo tuometinė LTV.

Kadangi laiško autorius buvo nurodęs savo pavardę ir atgalinį adresą, vakar komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas išsiaiškino jo telefono numerį ir jam paskambino. Pasak A.Rimo, kalbantis su autoriumi nieko naujo nepaaiškėjo - žmogus tiesiog nebeprisimena daugiau jokių detalių.

Be to, Raudondvario gyventojas telefono pokalbio metu suabejojo ir tuo, ar tiksliai prisimena Č.Juršėno žodžius. Galbūt tuometinis Seimo Pirmininkas sakęs ne “paleidome”, o “paleido” ar dar kitaip.

Neprisidėjo prie G.Petriko paleidimo

A.Rimo nuomone, šie skirtingi žodžiai, kuriuos neva galėjęs ištarti Č.Juršėnas, sukuria ir visiškai skirtingą prasmę. Vienu atveju kalbėtojas patvirtintų prisiimąs dalį atsakomybės už tai, kad G.Petrikas buvo išlaisvintas, o kitu atveju - tik konstatuotų faktą, kad koncerno prezidentas buvo paleistas tam, kad atsiskaitytų su indėlininkais.

Šiandien A.Rimas ketina kalbėtis su LRT vadovybe ir pasiaiškinti, ar įmanoma pagal tokius nekonkrečius duomenis, kuriuos nurodė laiško autorius, rasti šį įrašą televizijos archyve. Komisijos pirmininkas nepanoro pats prognozuoti, ar paieška gali būti rezultatyvi.

A.Rimas komisijos vardu buvo įgaliotas pasikalbėti šia tema ir su Seimo vicepirmininku. Tačiau Č.Juršėnas tvirtina neprisimenąs tokių savo žodžių ir taip pat pasiūlė iš pradžių bandyti surasti archyvinį vaizdo įrašą.

“Šitas laiškas mane nustebino, kadangi aš neturėjau jokių reikalų nei su EBSW, nei su Petriku. Jau spėjau pasitikrinti stenogramose, kad Seime, kuriam turėjau garbės vadovauti, per visus ketverius metus Petriko pavardė net nebuvo paminėta”, - “Kauno dienai” vakar sakė Č.Juršėnas.

“Na, nebent kur nors kas nors manęs paklausė. Tarkime, per susitikimą su žmonėmis. Bet aš tikrai nieko neprisimenu, nes su tuo neturėjau absoliučiai nieko bendro ir prie Petriko paleidimo neprisidėjau”, - užtikrino parlamento vicepirmininkas.

Premjeras atsakys laiku

Iki vasario 4 dienos tyrimą baigti ir išvadas pateikti privalanti komisija dabar ketina posėdžiauti kasdien. Šiuo metu tyrėjai jau įpusėjo svarstyti išvadas, tačiau vis dar laukia dviejų aukštas pareigas užimančių liudytojų parodymų.

Praėjusią savaitę komisijos suformuluotų klausimų sąrašas buvo pateiktas premjerui Algirdui Brazauskui, kuris EBSW klestėjimo laikais buvo šalies vadovu. A.Brazauskas yra vienintelis liudytojas, kuriam komisija leido į klausimus atsakyti raštu. Pasak A.Rimo premjeras pažadėjo atsakymus pateikti ketvirtadienį.

Komisijos pirmininkas “Kauno dienai” sakė vakar bendravęs su vienu premjero patarėjų, kuris patikino, kad pažadas bus įvykdytas laiku. Šiuo metu A.Brazausko komandos nariai papildomos informacijos, padėsiančios atsakyti į klausimus, ieško Prezidentūroje.

A.Brazausko klausiama, kaip 1994 metais G.Petrikas pateko į tuometinio Prezidento A.Brazausko delegaciją, vykusią į Vatikaną pas popiežių Joną Paulių II. Komisiją taip pat domina, ar A.Brazauskas tuomet turėjęs informacijos iš specialiųjų tarnybų, saugumo ar teisėsaugos apie neigiamą EBSW veiklą.

Kiti komisijos užduoti klausimai susiję su A.Brazausko ir tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus tarpusavio santykiais - komisiją konkrečiai domina, ar jiedu per susitikimus kalbėdavęsi apie EBSW. Kita klausimų grupė susijusi su Lietuvos banko kadrų politika.

Paskutinis, kurį apklaus parlamentinė komisija - vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, dirbęs su EBSW susijusiose įmonėse. Apklausa įvyks, kai ministras sugrįš iš Briuselio.