Žmonės pasaulyje labiau linkę taupyti, nei išlaidauti - mėgstančiųjų gyventi šia diena yra 28 proc. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis yra 1,5 karto didesnis.
Taupiausi - klaipėdiečiai
Kaip parodė gyvybės draudimo grupės "Aviva" užsakymu 25 pasaulio šalyse atliktas tyrimas, labiau leisti pinigus, negu taupyti, mėgsta 42 proc. Lietuvos gyventojų. Panašiai į pinigus žiūri ir Rusijos, Lenkijos bei Kinijos gyventojai.
Labiausiai iš Lietuvos didžiųjų miestų savo pinigus mėgsta leisti Panevėžio gyventojai (42 proc.), nedaug nuo jų atsilieka kauniečiai bei vilniečiai - atitinkamai 43 ir 42 proc. Taupiausi yra uostamiesčio gyventojai (30 proc.).
Tyrimo duomenis vakar komentavusi "Aviva Lietuvos" generalinė direktorė Asta Ungulaitienė neigė galintį susidaryti įspūdį, kad mažas pajamas gaunantys asmenys yra išlaidžiausi - išlaidauti mėgsta 61 proc. gaunančiųjų iki 1,5 tūkst. litų. Tokią statistiką, anot jos, lėmė ir ta aplinkybė, kad taupyti neleidžia lėšų trūkumas.
Lietuvoje tyrimas atliekamas trečius metus iš eilės ir, lyginant visų metų tyrimų rezultatus, matyti, kad sumos, kurios kiekvienais metais skiriamos taupyti, po truputį didėja, tačiau daugėja ir žmonių, kurie visai netaupo. Šių metų duomenimis, Lietuvoje nieko netaupo 64 proc., užpernai tokių buvo 56 proc. apklaustųjų.
Daugėja sočiųjų
A.Ungulaitienės teigimu, Lietuvoje daugėja žmonių, tikinčių, kad nenumatytiems atvejams jie turi užtektinai santaupų ar investicijų. Per trejus metus tokių gyventojų pagausėjo nuo 15 iki 20 proc. Tuo tarpu pasaulio vidurkis yra 28 proc.
Pasaulyje labiausiai savo santaupomis užtikrinti Azijos gyventojai, išskyrus Kiniją (15 proc.): Honkongas (65 proc.), Tailandas (44 proc.), Indija (42). Mažiausiai iš visų savo santaupomis užtikrinti teigė esantys Lenkijos gyventojai (13 proc.).
"Aviva Lietuvos" vadovės teigimu, per trejus metus Lietuvoje atsirado daugiau gyventojų, manančių, kad jau turi visas materialines vertybes, kurių jiems reikia.
Šiemet tokių žmonių šalyje buvo 20 proc., pernai ir 2006-aisiais - po 15 proc. Šių metų tyrimas parodė, kad geriausiai mano gyvenantys kauniečiai ir panevėžiečiai (po 37 proc.). Vilniaus bei Klaipėdos gyventojai taip pat tiki esantys gerai materialiai apsirūpinę (35 proc. bei 27 proc.), o mažiausiai savo gerove iš didmiesčių pasitiki Šiaulių gyventojai (25 proc.).
Būsto kultas klesti
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jeigu lietuvius netikėtai aplankytų sėkmė ir jie gautų tris kartus daugiau pinigų už dabartines metines pajamas, jas pirmiausia panaudotų būstui remontuoti (23 proc.), taupytų ilgam laikui ar pensijai (11 proc.), pirktų arba sumokėtų įmoką antrajam būstui bei pradėtų savo verslą (po 10 proc.), o po 7 proc. respondentų pasidalytų su šeima bei draugais ir pirktų ar sumokėtų įmoką už pirmąjį būstą.
Mažiausiai Lietuvos gyventojai linkę skirti atostogoms (3 proc.) ar automobiliui (2 proc.). Mesti dirbti pasiryžę vos 1 proc. respondentų. Tuo tarpu lietuviai labdarai netikėtai gautų pajamų skirti nelinkę - netikėtai gautą didelę pinigų sumą labdarai paaukotų tik 4 asmenys iš 1 tūkst. apklaustųjų.
Į savo ar šeimos išsilavinimą nenumatytų lėšų linkę investuoti 9 proc. Lietuvos vyrų bei 4 proc. moterų. Išsilavinti pinigų skirtų ir 3 proc. vyresnių negu 55 metų amžiaus asmenų. Iš šalies didmiesčių gyventojų, jeigu netikėtai gautą didelę pinigų sumą, labiausiai į išsilavinimą investuoti linkę šiauliečiai (8 proc), vilniečiai (6 proc.) ir kauniečiai (6 proc.), mažiausiai - Klaipėdos gyventojai (2 proc.).
A.Ungulaitienės teigimu, pasaulyje žmonės dideles nenumatytai gautas įplaukas daugiausia linkę taupyti ilgam laikui (20 proc.), sumokėti už skolas (15 proc.) ar įsigyti būstą (12 proc.). Išsilavinimui daugiausia lėšų norėtų skirti Azijos valstybių gyventojai - Indijos (21 proc.), Singapūro (13 proc.) bei Taivano (12 proc.) gyventojai.
Žvilgsnis į lietuvių kišenę
Lietuviai ypač didelę reikšmę skiria savo būstui, jam įrengti ar įsigyti; pasaulyje linkstama daugiau taupyti, grąžinti skolas.
Lietuviai labiausia nerimauja dėl gyvenimo lygio smukimo, tačiau šiuo metu pasaulyje didžiausią nerimą kelia galimas sveikatos pablogėjimas. 20 proc. lietuvių mano, kad turi užtektinai santaupų ar investicijų nenumatytiems atvejams; pasaulyje tokių - 28 proc.
Trečdalis lietuvių jaučiasi turintys visas materialines vertybes, kurių jiems reikia.
42 proc. lietuvių labiau linkę išlaidauti, negu taupyti, - tai 1,5 karto daugiau negu vidutiniškai pasaulyje.
Šaltinis: "Aviva"
Naujausi komentarai