Kaunas mėgsta grynuosius

Nors dažname Europos didmiestyje mokamąja kortele atsiskaityti galima ir taksi automobiliuose, Kaune grynųjų prašoma net maisto prekių parduotuvėse ir autobusų stotyje.

Atgraso mokesčiai

Kauno autobusų stotį valdančios bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas neslėpė, kad įmonė sąmoningai neskuba bilietų pardavimo kasose įrengti elektroninių banko kortelių skaitytuvų. Mokėdamas ne grynaisiais, bet kortele keleivis didina įmonės sąnaudas.

„Šių aparatų turėjimas mums kainuotų, bankas įrengia skaitytuvus, tačiau už kiekvieną operaciją ima komisinį mokestį“, – pasakojo L.Skardžiukas.

Anot jo, šiuo metu Kauno autobusų stotyje vyksta dideli pertvarkymai, instaliuojama naujoji bilietų pardavimo sistema tolygi internetinės bankininkystės puslapiui. Pristačius naująją bilietų pirkimo internetu paslaugą, ketinama įrengti ir elektroninių kortelių skaitytuvus.

L.Skardžiukas įsitikinęs, kad žinia apie galimybę už bilietą sumokėti kortele pradžiugins tarptautinių maršrutų keleivius. Tarpmiestinių bilietų kainos nėra didelės, todėl mokėti grynaisiais esą nepatogu tik vienam kitam keleiviui. Bendrovės „Kautra“ apyvarta 2006 metais siekė 40 milijonų litų, jų ketvirtadalį sudarė pajamos iš Kauno autobusų stoties.

Nemato poreikio

Kauno autobusų stotyje ir daugelyje aplink esančių parduotuvių už prekes ir paslaugas galima atsiskaityti tik grynaisiais. Elektroninių kortelių skaitytuvų neturinčių parduotuvių vadovai sakė nematą poreikio šią įrangą įsigyti.

„Retai kas paklausia, ar galima atsiskaityti kortele. Be to, aplink ant kiekvieno kampo yra po bankomatą, išsigryninti pinigų stoties rajone nesudėtinga“, – kalbėjo parduotuvės „Prieskonių pasaulis“ pardavėja Janina.

Dviejų autobusų stotelių sankirtoje priešais stoties turgų įsikūrusio Kauno pirmojo pašto viršininkė Vilma Gudauskienė pabrėžė, kad kortelėmis atsiskaityti pageidauja daug klientų. Šiuo metu paštas aptarnauja tik vieno banko korteles turinčiuosius, kiti turi mokėti grynais.

Maisto prekių parduotuvės Vytauto prospekte pardavėjos „Kauno dienos“ žurnalistams aiškino, kad dirbti su elektroninių kortelių skaitytuvais būtų sudėtinga, jos džiaugiasi, kad kol kas parduotuvės šeimininkai tokios naujovės neįvedė.

Kortelės populiarėja

Žemės ūkio universitete žemės ūkio technologijas ir vadybą studijuojanti Rita Arnašiūtė kiekvieną savaitgalį autobusu važiuoja į Šilutės rajoną aplankyti tėvų. Prieš vykdama į stotį ji pasitikrina, ar turi 16 litų grynais, nes mokėjimo kortele atsiskaityti galimybės nebus.

„Stipendiją gaunu į kortelę, man būtų daug patogiau, jei galėčiau atsiskaityti elektroniniu būdu“, – sakė R.Arnašiūtė.

Viešojo transporto paslaugomis dažnai naudojasi ir dvidešimtmetė Elvyra Alijeva. Ji savaitgaliais važiuoja pas tėvus į Pravieniškes.

„Visada stengiuosi į stotį atvažiuoti anksčiau, kad spėčiau išsigryninti pinigų bilietui“, – apie nepatogumus kalbėjo studentė.

Nors Kaunas nėra itin svetingas atsiskaitymo kortelėms, bankų duomenys rodo, kad šis būdas operuoti savo pinigais sparčiai populiarėja. Pavyzdžiui, per šių metų devynis mėnesius SEB Vilniaus bankas išdavė 10 procentų daugiau (1,2 milijono) mokamųjų kortelių negu pernai per tą patį laikotarpį.

Smulkiesiems – brangiau

SEB Vilniaus banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė pasakojo, kad pasirašęs kortelių turėtojų aptarnavimo sutartį su įmone bankas įrengia kortelių aptarnavimo vietą ir užtikrina informacijos priėmimą iš aptarnavimo vietos atsiskaitant už paslaugas kortele. Kortelių skaitytuvus ir jų programinę įrangą bankas nuomoja iš įrangos tiekėjų.

Smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams įsirengti turintiesiems korteles aptarnavimo vietas yra brangiau. Komisiniai mokesčiai bankams priklauso nuo įmonės apyvartos, atliekamų operacijų skaičiaus. Kuo daugiau klientų atsiskaito mokamosiomis kortelėmis, tuo mažesni komisiniai mokesčiai.

„Jei įmonė nusprendžia įrangą įsigyti ar nuomoti pati, komisinis mokestis bankui bus mažesnis“, – sakė A.Narkauskienė.

„Hansabanko“ Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Ramūnas Strauka tikino, kad komisiniai mokesčiai priklauso ne tik nuo įmonės apyvartos, bet ir nuo veiklos srities ir vidutinės pirkinio sumos.

Kaune SEB Vilniaus yra įrengęs apie 2 tūkstančius turinčiųjų korteles aptarnavimo vietų (Vilniuje šiek tiek daugiau, Klaipėdoje – šiek tiek mažiau). „Hansabankas“ Kaune yra įrengęs 1,4 tūkstančio elektroninių kortelių skaitytuvų.

Neoficialiais duomenimis, komisinis mokestis bankams sudaro iki 3 procentų įmonės apyvartos. Vadinasi, jeigu bendrovės apyvarta yra 10 tūkst. litų, komisinis mokestis gali siekti 300 litų.