Vakarų Europa su nerimu laukia pirmadienio, kada gali nutrūkti rusiškos naftos tiekimas. Lietuvai aktualesnis kitas klausimas - šalį gali parklupdyti rusiškų dujų stygius.

Visiška priklausomybė

Vos tik Lietuva parėmė Gruziją, verslas netrukus pajuto Rusijos spaudimą. Didžioji kaimynė jau nusprendė gabenti mažiau krovinių per Klaipėdos jūrų uostą, o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius pripažino, kad vežėjai vis sunkiau išsidera krovinių vežimo į Rusiją leidimus.

Akivaizdu, kad, kaip anksčiau Gruzijai, taip dabar Lietuvai Rusija daro ekonominį spaudimą, ir jis gali stiprėti. Poveikio svertų Rusijai netrūksta. O pagrindinis jų - dujos.
Naftos galime atsigabenti per Būtingę, "Mažeikių naftą" valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen" juodąjį auksą jau bandė gabenti tanklaiviais iš Venesuelos. Tai kainuoja kiek brangiau, nei pirkti žaliavą iš Rusijos. Tačiau alternatyvių importo kanalų jau yra, tad naftos neturėtų pritrūkti.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gali veikti naudodama tik rusišką kurą. Tai patvirtino ir ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys. Tačiau IAE vadovas Viktoras Ševaldinas tikina, kad iki planuojamo elektrinės uždarymo kuro pakaks.

Problemų galėtų kilti tik pratęsus jos veiklą. Bet toks scenarijus mažai įtikimas.
Lieka dujos. Jų mes negalime gauti iš niekur kitur. Neturime ir saugyklos, skirtingai nei kaimynai latviai. Taigi, Rusijai užsukus čiaupus, Lietuva atsilaikytų vos keletą dienų. Vienintelis saugiklis - Kaliningrado sritis, kur dujos iš Rusijos teka per Lietuvą.

Grėsmės nemato

Tačiau istorija liudija, kad Rusijos dujų milžinė "Gazprom" moka sužaisti bet kokiomis kortomis. Vos tik kuri nors šalis įsivelia į konfliktus su Rusija, ši apriboja arba stabdo dujų tiekimą. Taip nutiko ir pernai, ir šiemet kovą, kai Rusija apribojo dujų tiekimą Ukrainai, nors per šią šalį jos tiekiamos į Vakarų Europą. "Gazpromas" tiesiog sumažino slėgį vamzdyje tiek, kad dujų užtektų tik klientams Europoje.

2005 m. žiemą Rusija nutraukė dujų tiekimą į Baltarusiją. 2006 m. lapkritį - į Gruziją.
Tačiau Lietuvos politikai ir finansų analitikai grėsmės iš Rytų neįžvelgia. Esą Lietuvoje taip nenutiks, nes dėl konflikto su Gruzija Rusiją stebi visas pasaulis. O dar vienas išsišokimas sukeltų itin neigiamą reakciją ir veikiausiai tam tikrą Europos šalių bei JAV atoveiksmį.

"Išties vienintelis dalykas, kuriuo Rusija gali grasinti, yra dujos. Bet čia tik teoriniai svarstymai. Nemanau, kad Rusija staiga imtų laužyti sutartis. Yra ir kitų saugiklių. Per Lietuvą teka dujos į Kaliningradą. Jei Rusija užsuks mums čiaupą, tai kartu - ir saviems. Be to, trečdalis "Lietuvos dujų" akcijų priklauso "Gazpromui", o vienas didžiausių šalies dujų vartotojų - Kauno termofikacijos elektrinė - visiškai priklauso rusams. Kam jiems skriausti savo įmones?" - tikino ūkio ministro patarėjas R.Slapšys.

Tačiau tokiam scenarijui vis dėlto rengiamasi. Pagrindinis atsarginio plano ramstis yra Latvija, iš kurios Lietuva gali gauti dujų. Taip jau buvo nutikę. Tiesa, latviai patys vartoja rusiškas dujas. "Esant reikalui, galime imti dujas iš saugyklų Latvijoje. Prieš kelerius metus, kai Rusija susipyko su Baltarusija, mes jau buvo pritrūkę dujų. Tada gal 2-3 dienas gaudavome dujų iš Latvijos", - prisiminė ministro patarėjas. Taigi, jeigu dujų netektų ir kaimynai, šis planas gelbėtų vos kelias dienas.

Smūgis eksportui realesnis

"DnB Nord" banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka įsitikinęs, kad realesnė grėsmė - eksporto apribojimai. Esą dujų tiekimo nutraukimas būtų pernelyg drastiškas žingsnis.

"Jei užsuktų kranelius, beveik grįžtume prie devyniasdešimtųjų blokados laikų. Neduok Dieve. Bet to nebus. Dabar Lietuva sulaukia vis daugiau pripažinimo ir paramos iš galingųjų bendrijos valstybių. Vien tik Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai, kad po IAE uždarymo Lietuva neliks be elektros, reiškia labai daug. Taigi dujų tiekimo apribojimas sulauktų neigiamos reakcijos iš mus palaikančių šalių. Be to, Rusija va bank jau sužaidė, o dabar rimsta. Dėl dujų nesukčiau sau galvos.

Realiau, kad rusai gali pradėti netiesiogiai blokuoti mūsų eksportą muitais ar skatindami vietinę produkciją. Būtų krachas ir vežėjams, ir ūkininkams, ir gamintojams, mat didžioji dalis produkcijos iš Lietuvos, o ypač maisto produktų keliauja į Rusiją", - tikino V.Titarenka.

Jo teigimu, anksčiau, Rusijos didžiosios krizės laikais, Lietuva išmoko gyventi be Rusijos ir greitai persiorientavo į Vakarus. Tačiau jeigu Rusija uždarytų sienas, verslui greitai rasti pirkėjų Vakaruose būtų kur kas sunkiau, nes daugelio Europos šalių eksporto rinkos jau yra nusistovėjusios, galioja įvairios sutartys.

Supančios vamzdžiais

Visgi juodojo scenarijaus visiškai atmesti nereikėtų. "Gazpromas" yra viena pagrindinių dujotiekio "Nord Stream" ("Šiaurės srovė"), sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, iniciatorių ir dalininkių. Kartu su Vokietija rengiamasi nutiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Jis aplenks Baltijos šalis. Tai suteiks Rusijai galimybę dar kategoriškiau diktuoti savo sąlygas Baltijos šalims bei manipuliuoti visiška šių šalių energetine priklausomybe.

Dar vienas projektas, kuris turėtų padidinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų, - "Pietinė srovė". Jis diversifikuoja Rusijos eksporto kelius, aplenkdamas nepaklusnias valstybes - Ukrainą, Baltarusiją ir kitas buvusias sovietinės erdvės šalis. Kartu su projektu "Mėlynoji srovė II" "Pietinė srovė" pasmerkia Europos Sąjungos ir JAV remiamą dujotiekio projektą "Nabucco".

Guodžia tai, kad taip, kaip Europa priklauso nuo Rusijos dujų, taip ir Rusija priklauso nuo savo pirkėjų, nes visas Rusijos biudžetas paremtas pinigais, gaunamais iš šių gamtos išteklių.

---

"Gazpromo" vizitinė kortelė

"Gazpromas" - didžiausia Rusijos bendrovė, išsiplėtusi per visą pasaulį. Šis koncernas garantuoja šaliai 13 proc. biudžeto pajamų, o visi energijos ištekliai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. "Gazpromas" - ne tik verslo organizacija, siekianti pelno ir naudos savo akcininkams, bet ir politinis Rusijos įrankis. Tai įrodo ir naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris nuo 2000 m. buvo "Gazpromo" valdybos pirmininkas. Jį paskyrė buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

"Gazpromas" perėmė sovietinę energetikos sistemą, sukurtą dar 1943 m. Dėl aptiktų didelių dujų klodų Sibire, Urale ir Volgos regione jau 1970-1980 m. Sovietų Sąjunga tapo pagrindiniu dujų tiekėju pasaulyje. 1992 m. birželį "Gazpromas" tapo valstybine įmone. Tų pačių metų lapkritį ji buvo reorganizuota į akcinę bendrovę. 1993 m. vasario 17 d. buvo išplatintos AB "Gazprom" akcijos, o kiekvienas Rusijos pilietis su specialiai išleistais čekiais galėjo įsigyti nedidelę valstybinės įmonės dalį. Lūžis įvyko 1997 m., kai buvo sėkmingai išleista 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisija.

Dabar "Gazpromo" imperiją sudaro beveik 100 įmonių, kurias dujų bendrovė valdo 100 proc., 41 įmonė, kurių akcijų "Gazpromas" turi daugiau nei 50 proc., ir 55 įmonės, kuriose "Gazpromo" dalis sudaro mažiau nei 50 proc. įmonių vertės.

Pernai "Gazpromo" vamzdynas sudarė 156,9 tūkst. km kartu su 44,5 tūkst. km vamzdynų atšakų. Bendrovė kontroliuoja 217 dujų transportavimo stočių. Savo pozicijas Europoje "Gazpromas" užsitikrina plėsdama dujotiekių tinklą, dalyvaudama tarptautiniuose projektuose, supirkdama Europos dujų skirstymo ir pardavimo įmones bei investuodama į projektus.

Šaltinis: www.gazprom.ru