Garsusis "VP dešimtukas" vėl parodė, kaip talentingai sugeba naudotis įstatymų spragomis. Išsiaiškinti buhalterinę machinaciją specialistams prireikė ne vienos dienos.

Buhalteriniai žaidimai

800 mln. Lt - tokią sumą privačios elektros tiekimo bendrovės VST akcininkai susižėrė sau į kišenes. Šie išsimokėti dividendai galėjo būti investuoti, tačiau savininkai pasirinko kitą kelią - tiesa, teisėtą.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), sumaniusi keisti Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių ribų nustatymo metodiką ir prakalbusi apie iki tol galiojusią ydingą praktiką, sulaukė ne politikų palaikymo, o puolimo.

Komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, per penkerius metus privati elektros tiekimo bendrovė VST uždirbo 120 mln. Lt natūralaus pelno ir dar 800 mln. Lt pelno, kuris nebuvo reguliuojamas, nebuvo įvertintas skaičiuojant elektros perdavimo ir skirstymo kainas, o įmonės akcininkams išmokėtas dividendais.

V.Poderys teigė, kad galimybės sukaupti tokį neapskaitytą antpelnį atsirado perkainojus turtą. 2003 m. VST ilgalaikio turto vertė buvo apie 700 mln. Lt, po privatizavimo jį pervertinus vertė išaugo iki 2,39 mlrd. Lt. Taigi padidėjo daugiau nei tris kartus. Skirtumas tarp šių verčių vadinamas perkainojimo rezervu.

Pagal buhalterines taisykles iš šio rezervo dalį pinigų kasmet galima pervesti į vadinamąjį nepaskirstytąjį pelną. Jis gali būti investuojamas, kaip padarė Rytų skirstomieji tinklai (RST), arba, kaip padarė VST, išmokamas dividendais. Kaip sakė pats komisijos pirmininkas, visi šie veiksmai yra teisėti. Tačiau jie nėra teisingi vartotojų atžvilgiu.

Tramdomieji marškiniai

Nors VKEKK specialistai praleido ne vieną dieną, kol išsiaiškino, kaip atsirado VST antpelnis, V.Poderys iki šiol negali paaiškinti, kaip VST sukūrė mechanizmą, leidžiantį iš pervertinto turto skirtumo atsiradusius popierinius pinigus išsimokėti grynais.
"Tai "orinė" pelno sukimo mašina. Pabrėžiu: ne pinigų, o pelno gaminimo, nes tai yra du skirtingi dalykai", - spaudoje cituotas V.Poderys. Jo teigimu, naujoji metodika apribotų galimybes susikrauti viršpelnius.

Neoficialiais duomenimis, VST, bandydama išvengti tokių apribojimų, bandė aiškinti, kad pelnas gautas ne iš reguliuojamosios veiklos, o buhalterinių operacijų. Tačiau juk turtas, kuris buvo pervertinamas, yra reguliuojamosios veiklos dalis.

Politiniai ėjimai

V.Poderio žodžiai apie šimtamilijoninius antpelnius pro ausis nepraslydo ir politikams. Seimo frakcija "Tvarka ir teisingumas" nusprendė kreiptis į Prezidentą ir Generalinę prokuratūrą. Prezidento prašoma atleisti komisiją ir jos pirmininką V.Poderį, kurie neva leido VST akcininkams išsimokėti šimtus milijonų neteisėtai sukauptų dividendų.

V.Poderys ankstesniuose interviu yra sakęs, kad iki jo komisijoje dirbę žmonės tikino visus penkerius metus nematę VST kaupiamų antpelnių. Jis sutinka, kad prieš rinkimus šis triukšmas gali atrodyti įtartinai. Tačiau praėjusį rugsėjį komisija turėjo skubiai baigti keisti gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką, vėliau, įsigaliojus naujajam Šilumos ūkio įstatymui, - šilumos kainų skaičiavimo metodiką. "Tik šį pavasarį ėmėmės elektros. Tuomet ir pradėjo šitie dalykai lįsti į dienos šviesą", - anksčiau sakė V.Poderys.
Prokuratūros Seimo nariai prašo išsiaiškinti, kas ir kokiomis aplinkybėmis sudarė galimybę sukaupti antpelnį vienai įmonei.

Apsispręs penktadienį

Bandymas reguliuoti pelną - ne vienintelis pakeitimas metodikoje. VKEKK Seimui yra pateikusi ir Energetikos įstatymo pataisas, kurios taip pat įmonėms apribotų galimybes piktnaudžiauti.

Kainų komisija norėtų spręsti, ar yra pagrįstos dvejų pastarųjų metų elektros tiekimo įmonių investicijos, palyginti jas su faktinėmis nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudomis. Tarkime, nusidėvėjimo sąnaudos sudarė 1 mlrd. Lt, o investuota į tinklą 500 mln. Lt. Kiek neinvestuota, tiek komisija ir siūlytų mažinti elektros tarifą.

Dėl Energetikos įstatymo spragų anksčiau komisija buvo priversta patvirtinti tokias viršutines elektros kainų ribas, kurios skirstomųjų tinklų įmonėms - VST ar RST - leidžia elektrą pabranginti 8 ct. Komisijos manymu, ši riba nepagrįstai didelė ir susidaro dėl pervertinto turto. Todėl komisija keisdama metodiką siekia viršutinę ribą sumažinti iki dabartinės kainos.

Taip pat VKEKK nori, kad su ja būtų derinamos įmonių investicijos, o investicijų ir sistemų plėtros planų įvykdymo ataskaitos būtų pateikiamos kartu su viršutinių kainų ribų koregavimo projektu. Koreguodama paslaugų kainų viršutines ribas, Kainų komisija įvertintų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą ir joms panaudotų lėšų kilmę.

Elektros tiekimo įmonės piktinasi, kad komisijos siūlomos pataisos neleistų sukaupti pakankamai lėšų įgyventi dideliems projektams, pavyzdžiui, statyti naująją atominę elektrinę. Tačiau tokios kalbos mažų mažiausiai atrodo keistos. Suprantama, kad naujos atominės statybų išlaidos bus įskaičiuojamos į būsimą elektros, kurią ji ir gamins, tarifą, tačiau ne į esamą.

Tačiau komisijai pasiekti šių tikslų nėra lengva. Aukščiausi Ūkio ministerijos vadovai neskuba pritarti komisijos iniciatyvai užlopyti Energetikos įstatymo skylių ir sako, kad nauja metodika gali būti patvirtinta tik po to, kai bus pakeistas įstatymas. Žinant, kokius pelnus jis leidžia susižerti energetikos įmonėms, be to, atsiradus spaudimui dėl būsimų energetikos projektų vykdymo, kyla nemažai abejonių, ar Seimo nariai ryšis prieš rinkimus padaryti bent vieną tikrai gerą darbą rinkėjams.

Iškart po privatizavimo pakeitus VST akcijų ir įstatinio kapitalo vertę, tinklų bendrovė savo akcininkams turėjo išmokėti susidariusį daugiau nei 400 mln. Lt skirtumą. Vietoje šių pinigų "NDX energija" VST perdavė anksčiau bankų suteiktą daugiau nei 389 mln. Lt paskolą, už kurią ir buvo perkama elektros tinklų bendrovė.

Be to, 800 mln. Lt pelnas, V.Poderio skambiai pavadintas "oriniu", padėjo VST gauti visai ne orines "Leo LT" akcijas. "NDX energija" ne tik sumaniai privatizavo VST, neišleisdama tam nė lito ir užsidirbdama mažiausiai 800 mln. Lt, bet ir sugebėjo užsitikrinti mažiausiai dar beveik 3 mlrd. Lt pajamų, kai valstybei ar kitam investuotojui galės parduoti "Leo LT" akcijas.

Beje, apribojimai parduoti akcijas "NDX energijai" galioja iki 2015 m. Tuo tarpu naujoji elektrinė, kaip ima aiškėti, pradėtų veikti ne anksčiau kaip 2020-aisiais. Todėl "NDX energija" iš atominės elektrinės projekto galėtų pasitraukti kur kas anksčiau.