Ir svetimoj šaly nėra laimės

Lietuvoje artėja nauja emigracijos banga? Bedarbiais tapę ar galą su galu vos suduriantys lietuviai vis dažniau žvalgosi į užsienį, bet ir ten krizė. Svajonių žeme buvusioje Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai pripažįsta: aukso amžius baigėsi, ir kaimyno žolė jau nebėra tokia žalia...

Ne užsidirbti, o išgyventi

Įdarbinimo agentūrų verslas klesti. Kaip dienraščiui pasakojo "Mintos" įdarbinimo agentūros direktorė Loreta Bukšnytė, vis daugiau darbu Lietuvoje besidominčių bedarbių liūdnai atsidusę nutaria laimės ieškoti svetur.

Kiti darbo paieškų tarpininkai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių norai. Anksčiau lietuviai į užsienį važiuodavo "ilgo rublio" suvilioti – per trumpą laiką užsidirbti daug pinigų, o dabar prašosi į bet kokį darbą, kad tik pavyktų išgyventi.

Tačiau nuosmukį išgyvena ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos valstybių ekonomikos. Todėl darbo svetimoj šalį rasti vis sunkiau.

Vietoj darbo – gatvė

Vilnietis Osvaldas (vardas pakeistas) prieš mėnesį grįžo iš Londono. Į Didžiosios Britanijos sostinę jis išvyko pernai rudenį, visas savo santaupas patikėjęs tariamai įdarbinimo agentūrai. Agentūros darbuotojai vaikiną įtikino radę jam puikų darbą viešbučio administracijoje ir netgi davė įdarbinimą neva įrodančius dokumentus.

Toks viešbutis Londone iš tikrųjų yra. Tačiau tai vienintelis neišgalvotas dalykas, kurį Osvaldas sužinojo už keturženklę sumą. Atvykęs į viešbutį jis išsiaiškino, kad niekas jo neketina įdarbinti ir, žinoma, nepalaiko ryšių su Lietuvos įdarbinimo agentūra. Be santaupų ir be darbo Osvaldas atsidūrė gatvėje.

"Visa laimė, kad Londone turiu draugų iš Lietuvos ir prieš atvažiuodamas dėl viso pikto su jais susisiekiau", – prisiminė vilnietis. Prisiglaudęs pas draugus, jis šiaip taip rado darbą. Žinoma, ne tokiomis pasakiškomis sąlygomis, kokias jam teigė išrūpinę sukčiai iš Lietuvos.

Dabar vaikinas dar neapsisprendžia, ar grįžti į Londoną. Viena vertus, gyvenimas emigrantų Meka buvusiame mieste tikrai nesaldus. Bet Lietuvoje Osvaldas mato tik dar prastesnes perspektyvas.

Gyvena su benamiais

Osvaldui pasisekė kur kas labiau nei daugeliui Didžiojoje Britanijoje dabar laimės ieškančių tautiečių. Užuot radę pragyvenimo šaltinį, jie vis dažniau tampa kitų lietuvių aukomis arba tiesiog pervertina savo galimybes rasti darbą. Daugelis mūsiškių dar mano, kad pigi darbo jėga tebėra raktas į sėkmę, ir į Britų salas važiuoja nesugebėdami suregzti nė sakinio anglų kalba. Apgauti bei pernelyg optimistiškai į ateitį žvelgę tautiečiai glaudžiasi nakvynės namuose su benamiais.

"Kiekvieną dieną sulaukiame skambučių iš apgautų žmonių: jiems žadėta surasti darbą, o tik paimti pinigai, žmogus atvežtas ir paleistas. Į mus dažnai kreipiasi nakvynės namų vadovai – jie nežino, ką daryti su lietuviais. Prieš pusantros savaitės vienų nakvynės namų vedėja mums pranešė, kad pas juos kreipėsi lietuvis, kuris neturi pinigų, yra išsekęs. Žmonės, atvežę jį iš Lietuvos, ne tik paliko, bet ir apvogė", – dienraščiui pasakojo Živilė Ilgūnaitė, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos pirmininkė.

Tačiau lietuviai saviškiams padėti gali labai nedaug. "Esame visuomeninė organizacija, neturime pinigų jiems padėti ar sumokėti už jų kelionę atgal į Lietuvą. Bet jie ir nelabai nori važiuoti į Lietuvą. Tariamės su bažnyčia, kartais kunigas leidžia bažnyčioje pernakvoti. Tačiau jeigu taip atsitiks daugeliui lietuvių, padėti bus labai sunku", – nuogąstavo Ž.Ilgūnaitė.

Pasak jos, pastebima, kad sukčiai labai suaktyvėjo – lietuviai apgaudinėjami tiek gimtinėje, tiek atvykę į Britų salas. Pastaruosius keletą metų padėtis buvo geresnė, tačiau krizės į užsienį genami tautiečiai ir vėl tapo lengvu grobiu aferistams. "Nesuprantu, kaip žmonės gali būti tokie naivūs – atiduoti visas savo santaupas ar net skolintus pinigus už tai, kad atvyktų čia", – svarstė pašnekovė.

Tiesa, anksčiau Didžiojoje Britanijoje įsitvirtinę lietuviai bent jau kol kas suduria galą su galu. "Pavyzdžiui, statybose ir žemės ūkyje dirbantys lietuviai gerbiami, nes darbštūs. Bet juntama, kad darbo sumažėjo", – atsiduso Ž.Ilgūnaitė.

Lietuvių sąjungos pirmininkė pabrėžė, kad Britų salos ar kitos aukštesniu gyvenimo lygiu išsiskiriančios Europos valstybės jau nebėra tokios patrauklios, kokios buvo iki krizės. "Tas laikas, kai buvo galima atvykti ir paprastai susirasti darbą, jau baigėsi. Aukso ar milijonų neužsidirbsi", – sakė Ž.Ilgūnaitė.

Lietuvis sukėlė pasipiktinimą

Be to, Didžiojoje Britanijoje jaučiama vis labiau auganti vietos gyventojų neapykanta kitataučiams, kurie neva gviešiasi jų darbo vietas.

Vasarį britų spauda taršė lietuvių darbininkų tema. Mūsų tautiečiai neva neteisėtai dirba darbus, kurie turėtų atitekti vietiniams. "Susipažinkite su Artūru, "britu" statybininku iš Lietuvos", – tokia antraštė spindėjo Londono dienraščio "Evening Standard" pirmame puslapyje.

Straipsnyje kalbama apie darbininką iš Lietuvos Artūrą Normantą (beje, jo pavardę britų žurnalistai užrašė klaidingai – "Normanths"). Jis dirba betonuotoju 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms statomame Stratfordo stadione, už dieną darbo gaudamas po 50 svarų sterlingų (apie 185 litų). Tačiau britus papiktino ne jo darbo užmokestis, kuris, vietos masteliais, tikrai nedidelis.

Skelbiama, kad A.Normantas darbdavių oficialiai įvardijamas kaip vietos darbininkas. Mat lietuvio deklaruojama gyvenamoji vieta – pigus viešbutukas, priskiriamas kategorijai "lova ir pusryčiai" (angl. – "bed and breakfast"). "Evening Standard" skelbia, kad beveik ketvirtadalis stadiono statybose dirbančių žmonių yra tokie pat "vietiniai" kaip A.Normantas.

Pats britų įtūžio sulaukęs lietuvis nesijaučia darąs ką nors neteisėta. "Čia dirba daug vietinių. Tai yra darbas, kurio man reikia. <...> Ilgiuosi savo šeimos ir uždirbu nedaug. Bet Lietuvoje darbo išvis nėra. Džiaugiuosi gavęs šį darbą, nors jis sunkus", – A.Normantą cituoja "Evening Standard".

Įpročiai keičiasi

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje jau siekia apie 2 mln. žmonių, ir jų gretos tik didėja. A.Normanto atvejis puikiai parodo, kad britai bedarbiai jau nėra tokie išrankūs, kokie buvo dar prieš metus. Dabar jie mielai dirbtų ir už 50 svarų sterlingų per dieną, nors dar neseniai jie tyčiojosi iš pusvelčiui plušančių emigrantų.

"Įtampa tarp vietos žmonių ir emigrantų juntama, ypač iš darbininkų. Aišku, jie pyksta, kad mes jų darbo vietas užimame. Bet jie ir patys tokių darbų nelabai dirbo, o dabar, kai daugėja bedarbių, jie jau nori ir prasčiau mokamų darbų", – dienraščiui pasakojo Saulius Andriulaitis, jau dvejus metus gyvenantis ir dirbantis Birmingame.

Sandėlyje prekių pristatymą kontroliuojantis lietuvis uždirba panašią sumą kaip A.Normantas. Dabar, S.Andriulaičio žodžiais, jo darbo vieta britams atrodo kur kas patrauklesnė nei tuomet, kai jis tą darbą gavo kone be konkurencijos.

Gerai, kad yra lenkai

Nuo didesnių britų neapykantos pliūpsnių lietuvius gelbsti palyginti nedidelis mūsiškių skaičius. Kur kas gausiau britų darbo rinką užplūdę lenkai sulaukia vis daugiau antpuolių.

Antradienį britų darbininkai (tiksliau, bedarbiai) atvirai užsipuolė lenkus Isle of Grain pusiasalyje, esančiame 80 km nuo Londono. Ten esančios elektrinės modernizacijos konkursą laimėjo dvi lenkų bendrovės, o tai vietos juodadarbius ne juokais įsiutino.

Maždaug 70 britų nuo pat ryto laukė į elektrinę atvykstančių lenkų. Vos pamatę autobusus su lenkiškais numeriais, anglišką džentelmeniškumą visiškai pamiršę vyrai užblokavo įvažiavimą į elektrinės teritoriją. Atvykusius lenkus jie pasitiko sodriausiais anglų kalbos keiksmažodžiais, kaltino juos tuo, kad atimamos britų darbo vietos ir t. t.

Lietuvių elitas gausina bedarbių gretas

Gyvenimas lietuviams apkarto ir prestižiniame Londono Sityje – Didžiosios Britanijos finansų Mekoje. Pastaruoju metu darbo prestižiniame rajone neteko maždaug kas dešimtas iš šimto ten dirbančių lietuvių finansininkų.

"Pastaruoju metu Sityje atleista apie 30 tūkst. žmonių. Labiausiai nukentėjo su struktūrizuotais kreditais, kylančiomis rinkomis dirbę žmonės. Dabar Sityje įsidarbinti beveik neįmanoma. Kone visos bendrovės taiko naujų darbuotojų nesamdymo politiką", – dienraščiui pasakojo Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Linas Čiapas (nuotr.).

Pasak jo, lietuviai – anokia išimtis. Jiems, kaip ir kitiems darbą Sityje praradusiems finansininkams, vėl įsidarbinti prestižiniame rajone beveik nėra šansų. "Vieni gyvena iš santaupų, kiti ieško darbo kitose Londono vietose, treti tiesiog atostogauja, – vardijo L.Čiapas. – Dalis jų grįžo į Lietuvą."

Be to, milžiniškais atlyginimais pagarsėjęs Sitis jau nebėra aukso kasykla. L.Čiapo teigimu, daugybei specialistų krito algos – pirmiausia apkarpytos premijos, mat finansų sektorius pernai patyrė tikrai solidžius nuostolius. Dabar Sičio finansininkai uždirba apie 30 proc. mažiau nei klestėjimo metais.

Tiesa, Sičio lietuviai nejaučia tokios įtampos, kokia juntama darbininkų sluoksniuose. Mat čia jau daugybę metų pluša specialistai iš viso pasaulio, ir kosmopolitiškame rajone vietos ir užsienio finansininkų konfrontacija beveik neįmanoma.

Naujas emigrantų taikinys – Amerika

Smunkant lietuvių pamėgtų Skandinavijos šalių, Didžiosios Britanijos, Airijos ir kitų Europos valstybių ekonomikoms, tautiečiai keis emigracijos kryptį. Didžiausia lietuvių banga artimiausiu metu turėtų plūstelėti į JAV, prognozuoja "DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka (nuotr.).

"Didelė tikimybė, kad emigracijos kryptis keisis. Emigrantų mėgstamos šalys išgyvena sunkius laikus, ir nematyti požymių, kad padėtis gerės. Viena labiausiai tikėtinų valstybių, kur turėtų patraukti lietuviai emigrantai, yra JAV. Bevizis režimas palengvino keliones į šią šalį. Tiesa, bevizis režimas neleidžia dirbti JAV. Tačiau JAV, jeigu žmonės dirba nelegaliai, bet tvarkingai moka mokesčius, jų niekas neliečia", – dienraščiui sakė J.Rojaka.

Kitos valstybės, į kurias gali plūstelėti lietuviai, pašnekovės teigimu, yra Kanada ir Australija. Joms, kaip ir JAV, prognozuojamas kiek greitesnis ekonomikos atsigavimas. "Lietuviai moka užkariauti darbo rinką – tai reikia pripažinti", – pridūrė ekonomistė.

Pasak jos, prasta tradicinių emigrantų mėgstamų valstybių padėtis daugiau nei akivaizdi. "Tai ypač mato tie, kurie grįžo iš emigracijos, puikiai padėtį supranta ir naujai atvykusieji. Situacija gerokai sudėtingesnė, netgi sudėtingesnė nei Lietuvoje", – įsitikinusi analitikė.

J.Rojaka pabrėžė, kad dabar emigruoti į Britų salas ar Skandinaviją yra labai rizikinga. "JAV yra emigrantų šalis, ten svarbiausia pinigai. O šios valstybės išsiskiria dideliu protekcionizmu: dažniausiai pirmi atleidžiami emigrantai, o ne savi darbuotojai. Be to, lietuviams sunku konkuruoti su atvykėliais iš Bulgarijos ir Rumunijos", – įspėjo pašnekovė.