Įstatymo projekto, numatančio valstybės kompensacijas nuo žlugusių investicinių bendrovių nukentėjusiems piliečiams, autorius pats nesitiki kolegų pritarimo Seime
Seimo narys ir vienas iš kandidatų į prezidentus artėjančiuose rinkimuose Julius Veselka įstatymo projektą įregistravo praėjusį mėnesį. Parlamentaras tvirtina, kad projektas į politinę rinką buvo mestas ne specialiai prieš rinkimus, siekiant pakelti autoriaus reitingą.
Jau prieš porą metų, vos buvau išrinktas į Seimą, ėmiau kalbėti apie tai, kad valstybė turi vykdyti savo įsipareigojimus ir atlyginti indėlininkų patirtą žalą, - Kauno dienai sakė J.Veselka.
Pagal Civilinio kodekso redakciją, galiojusią iki 1995 m. liepos 20 d., valstybė garantavo piliečių indėlių, įdėtų į Valstybines taupomąsias kasas ir kitas kredito įstaigas, saugumą ir išmokėjimą indėlininkui pareikalavus. J.Veselkos nuomone, jei iki to laiko įstatymai nedraudė bet kuriai įmonei verstis kredito įstaigų veikla, vadinasi, valstybė yra atsakinga ir už gyventojų indėlius, patikėtus įvairioms liūdnos pabaigos sulaukusioms investicinėms bendrovėms ir finansinių piramidžių principu veikusioms firmoms.
J.Veselka pripažįsta, kad politiniai oponentai Seime jį dėl šio projekto apkaltino populizmu, tačiau tvirtina esąs seniai pripratęs prie tokių savo veiklos vertinimų ir nebekreipia dėmesio.
Kompensuoti nuostolius arba siųsti velniop
Praėjusio dešimtmečio pirmosios pusės Lietuvos įstatymuose būta spragų, kurios leido kiekvienam panorėjusiam steigti bendrovę ir pradėti rinkti indėlius iš gyventojų. Pažadai mokėti milžiniškas palūkanas ir vilionės greitai praturtėti sugundė šimtus tūkstančių žmonių į garsiai besireklamuojančių bendrovių kasas sunešti milijonus litų.
Jau vėliau, teisėsaugos institucijoms pradėjus tirti tų bendrovių veiklą, paaiškėdavo, kad daugelis jų rinko indėlius nė neketindamos pinigų iš viso grąžinti.
Tik 1995 m. liepą, jau prasidėjus investicinių bendrovių griūčiai, Įmonių įstatymas buvo papildytas nuostata, jog be Lietuvos banko išduotos licencijos draudžiama užsiimti kredito įstaigos ir banko veikla.
Šiuo metu galioja laikinasis įstatymas, pagal kurį pražuvę indėliai iš dalies kompensuojami žlugusių komercinių bankų indėlininkams. J.Veselka sako manąs, kad investicinių bendrovių indėlininkai iki šiol buvo nepelnytai pamiršti, nes dėl tuo metu galiojusių įstatymų didelio skirtumo tarp gyventojų, patikėjusių savo santaupas komerciniams bankams ir investicinėms kredito firmoms nėra.
Manau, kad valstybė turi vieną kartą tvirtai apsispręsti, ką daryti su tais žmonėmis: arba pasiryžti nors iš dalies kompensuoti jų patirtus nuostolius, arba pasiųsti juos vieną kartą velniop. Iki šiol jau daugelį metų tvyro nežinia ir vyksta kažkoks tąsymasis, - teigia įstatymo projekto autorius J.Veselka.
Įstatymo projekte numatyta, kad investicinių bendrovių indėlininkams turėtų būti kompensuojami indėliai iki 4000 litų. Apie pažadėtas ir nesumokėtas pasakiškas palūkanas indėlininkams vis tik derėtų pamiršti.
Tikslūs skaičiai niekam nežinomi
Daugiau nei penkmetį šimtus finansinių bylų tiriančios šalies teisėsaugos institucijos neturi tikslių duomenų, kiek iš viso indėlių buvo surinkusios finansinių aferistų firmos ir kiek žmonių gali būti laikomi nukentėjusiais. Apibendrintų duomenų neturi nei Generalinė prokuratūra, nei Tardymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Tardymo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Pogožėlskas Kauno dienai sakė, kad reikėtų atlikti titanišką darbą, norint surinkti tokius duomenis iš šimtų bylų, išsibarsčiusių po įvairias tardymo ir teismo institucijas.
Tačiau, kol nežinoma, kokias pinigų sumas gyventojai paaukojo investicinėms bendrovėms, sunku pasakyti, kiek milijonų litų valstybei gali kainuoti Seimo nario J.Veselkos siūlomas įstatymo projektas dėl indėlių kompensavimo ir ar ši našta valstybei apskritai bus lengvai pakeliama.
Apytikrį vaizdą galima susidaryti tik pažvelgus į kelias garsiausias finansines bylas. Štai Investicinės Kauno holdingo kompanijos byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Algirdo Pašukevičiaus ir Valdo Krasnicko vadovaujama įmonė nuo 1993 m. pavasario iki 1995 m. vasaros pradžios iš patiklių Lietuvos gyventojų buvo surinkusi daugiau nei 344 mln. litų. Dalis šių lėšų buvo investuotos perkant įvairių bendrovių akcijas, tačiau tiriant buvo nustatyta, kad net 81 mln. litų buvo iššvaistytas arba dingo nežinia kur.
Kitų bendrovių užmojai buvo kiek menkesni. Pavyzdžiui, Semiono Bulatovo vadovaujama UAB Lirida po bankroto daugiau nei tūkstančiui indėlininkų liko skolinga apie 9 mln. litų. Panašią sumą pusei tūkstančio žmonių negrąžino Evaldo Naujiko UAB Enija. Milijonus litų iš indėlininkų pasisavino ir daugybė kitų greitai sužlugusių investicinių bendrovių.
Indėlininkams - nusikaltėlių pinigai
J.Veselka pripažįsta, kad tikslios kompensacijoms reikalingos sumos nežino ir jis. Ne kartą su indėlininkų atstovais kalbėjome šia tema ir bandėme skaičiuoti. Atrodo, kad kompensacijoms reikėtų skirti per 100 milijonų litų, - sakė Seimo narys.
J.Veselka projekte nurodo šaltinius, iš kurių valstybė galėtų surinkti reikalingas lėšas. Anot autoriaus, Finansų ministerija, kuri būtų įpareigota administruoti specialią tam tikslui atidarytą sąskaitą, galėtų pinigų skolintis arba vidaus rinkoje leisti valstybės vertybinius popierius.
Į specialiąją sąskaitą taip pat siūloma pervesti 30 proc. lėšų, gautų už konfiskuotus kontrabandinius krovinius bei 50 proc. lėšų, gautų realizavus iš nusikaltėlių konfiskuotą turtą. Įstatymo esmė - palengvinti socialiai pažeidžiamų žmonių, praradusių indėlius, gyvenimą, tam naudojant lėšas, konfiskuotas iš nusikaltėlių ir nusikalstamų struktūrų, - įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigia J.Veselka.
Tačiau pats projekto autorius sakė manąs, kad vargu ar šiam sumanymui bus lemta tapti įstatymu. 80 procentų tikimybė, kad Seimas projektą atmes, - trumpai ir skeptiškai savo iniciatyvą įvertino J.Veselka.
Naujausi komentarai