Aplinką teršiantys ūkiai keliami ten, kur vietiniai žmonės dėl to neprieštarauja

Europos Sąjunga vis labiau griežtina mėšlo pašalinimo reikalavimus. Skelbiama, kad nuo 2007 metų net smulkūs ūkininkai turės įsirengti specialias, nemenkai kainuojančias mėšlides. Specialistų nuomone, tai bus eilinis revoliucinis pertvarkymas, kuris ne vieną gyvulius laikantį ūkį nuvarys į bankrotą.

Šimtai pavojingų komponentų

Lietuvoje nuo seno mėšlavežis - bene sunkiausias ūkio darbas - būdavo pavasarį ir rudenį. Išversto mėšlo rietuvės laukuose būdavo iškratomos ir apariamos, todėl jokio ekologinio pavojaus niekas nejautė. Vakariečiai jau senokai mėšlo nekabina šakėmis. Net galvijų fermose jis nuplaunamas vandeniu, todėl susidaro pavojingos talpos didžiuliai rezervuarai. Tokią atliekų tvarkymo madą iš savo praktikos mums siūlo ir kiaulininkystės kompleksų steigėjai iš Danijos.

Fekalijomis aplaistyti laukai užteršia vandens telkinius, net gyventojų šachtinius šulinius. Srutos ne tik skleidžia blogą kvapą, bet ir pablogina gyvenimo sąlygas, trukdo turizmui, verslui. Labiausiai pavojingos stambių kiaulidžių atliekos. Mokslininkai ištyrė, kad srutose yra apie 400 žmogui pavojingų komponentų. Visų pirma tai sunkieji metalai, antibiotikai, hormonai, pesticidai, įvairių ligų sukėlėjai, mikrobai, virusai.

Valstybinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai pagal atliekų pavojingumą išskiria kietąsias į aplinką išskiriamas mėšlo dalelės, kurios sukelia astmos ir kitų kvėpavimo takų paūmėjimus. Žmonių sveikatai kenkia metanas - bespalvės ir bekvapės dujos, kurių didesnės koncentracijos sukelia galvos skausmą, dusulį, dėmesio susilpnėjimą. Kenksmingumu mažai nusileidžia ir anglies dioksidas, kuris žmonėms sukelia silpnumą, didina arterinį kraujospūdį, nuo didesnės koncentracijos žmogus gali netekti sąmonės. Srutų talpyklose susikaupia daug sieros vandenilio, kuris turi sugedusio kiaušinio kvapą, žmogaus audiniuose sukelia deguonies badą. Lėtinės intoksikacijos metu gali sukelti mažakraujystę ir kitus negalavimus. O kur dar gausiai išsiskiriantis amoniakas bei kiti neigiamai organizmą veikiantys didžiųjų fermų atliekų komponentai.

Nėra blogos gamybos, yra tik blogai sutvarkyta

Gamybos koncentracijos, modernizacijos, kaip ir stambių kompleksų statybos, neišvengsim. Būtina ieškoti civilizuotų išeičių, kurias gali pasiūlyti mokslininkai. Ir šiais laikais aktualus šūkis apie mokslo ir gamybos vienovę. Kaune įsikūrusios Mokslinių paslaugų firmos GTV (gamybos technologijų valdymas) vadovas prof. habil. dr. Juozas Gecevičius gali pasiūlyti, ne tik kaip saugiai sutvarkyti fermų atliekas, bet iš to dar gauti naudos. Jo idėja gana paprasta: mėšlą reikia suskirstyti į šlapiąsias ir sausąsias medžiagas, kurias panaudoti kaip biokurą. Kitas atliekas paversti trąšomis, kurias, praturtintas įvairiais priedais, su malonumu perka sodininkai ir daržininkai.

J.Gecevičius tvirtino, kad Vakarų valstybėse gana griežtai kovojama ir su blogais kvapais. Pavyzdžiui, Olandijoje net iš kavinių negalima į aplinką išleisti blogo kvapo - jis turi būti sugaudytas sugeriančiomis medžiagomis. “Tai nėra toks būdas, kai, pavyzdžiui, tualete papurškę dezodoranto, gelbėjamės nuo blogo kvapo. Tai - ne išeitis, nes visi kvapų komponentai tokiu atveju niekur nedingsta”, - populiariai aiškino profesorius.

Kanadoje užpatentuotos kvapą sugeriančios medžiagos. Lietuvos specialistai, palaikantys su šios šalies mokslininkais ryšį, ir mūsų fermose gali pasiūlyti priemonių kvapams sugėrti. Beje, pavojingus kvapus, anot J.Gecevičiaus, galima sugaudyti ir lauke. Dėl to apie fermas reikia 1,5 metro aukštyje pastatyti specialius purkštukus, per kuriuos besiveržiantis sugertuvas kaipmat nusodina visus nuodus. Yra ir kitokių būdų, kuriais būtų galima išvengti aplinkos teršimo. Gamybininkams belieka pasidomėti ir įdiegti praktikoje.

Privalu pasirūpinti atliekomis

Nuo 2007 metų ir pas mus įsigaliosianti ES gamtos apsaugos direktyva reikalaus, kad, jau prieš pradedant gamybą, bus privaloma įrodyti, kaip susitvarkysi su atliekomis, ar neterši aplinkos. Visas su tuo susijusias išlaidas padengia gamybos organizatoriai. Todėl visai tikėtina, kad nešvari gamyba bus iškeliama ten, kur vietiniai dėl to neprieštaraus. Taip dabar yra Lietuvoje.

Jurbarko rajone įsikūrusio UAB “Dainių kompleksas” vadovas Kasparas Jurevičius nėra toks optimistas. Jis tvirtina, kad nėra gyvulių be pašalinio ir nemalonaus kvapo. Jų komplekse nuo 1980 metų laikoma apie 20000 kiaulių. “Anais laikais gyventojai nuo fermų buvo iškelti saugiu atstumu. Pagal normas srutas laistome į nuomojamą žemę. Su jos savininkais randame bendrą kalbą. Turime srutų laistymo talpyklas, kurias jau seniai naudojame”, - kalbėjo K.Jurevičius.

Kolegų iš Danijos uždarumas stebina ir “Dainių komplekso” vadovą. Kaip ir jų milžiniški gamybos planai. K.Jurevičius mano, kad naudojant vien iš kiaulių mėšlo pagamintas dujas generatoriai neveiks. Reikia apie 30 proc. kitų, daugiau energijos atpalaiduojančių komponentų. Pavyzdžiui, skerdyklos atliekų.

Gamybininkai privalo į tai atkreipti dėmesį. Deja, iš Danijos investuotojų tokių planų išgirsti nepavyko.