Energijos kainos jau pasiekė tą ribą, kai Lietuvoje galėtų prasidėti visuotinė daugiabučių renovacija. Deja, užsimojusi dosniai remti tokius projektus Vyriausybė labai greitai pristigo pinigų.

Lėšų nebėra

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu yra pateikta per 400 paraiškų daugiabučiams renovuoti. Paraiškų pateikimas buvo sustabdytas ir kol kas neaišku, kada bus atnaujintas. Vyriausybės parama, skirta šiems metams ir siekianti 52,5 mln. litų, jau paskirstyta anksčiau įgyvendintiems daugiabučių šiltinimo projektams apmokėti. Maždaug 100 naujų projektų buvo patvirtinti ir pradedami vykdyti, likę laukia eilėje. Vien Vilniuje renovacijos pradžios laukia apie septyniasdešimt namų.

Norint patenkinti dabar pateiktas paraiškas iš viso reiktų skirti beveik 300 mln. litų. Deja, kitąmet valstybė iš biudžeto numačiusi skirti tik 70 mln. litų, o 2010 m. - 100 mln. litų. Jei būtų panaudotos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos, galima būtų sukrapštyti dar keliasdešimt milijonų. Šių pinigų užtektų tik dabar eilėje laukiantiems projektams, taigi naujų paraiškų priėmimo data nusikeltų net į 2011-uosius.

Per dideli užmojai

Būtent tai, kad Vyriausybė užsimojo pernelyg dosniai paremti daugiabučių renovacijos projektus, neturėdama tam pakankamai lėšų ir gali tapti pagrindine priežastimi, stabdančia šį procesą, mano SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas.
"Finansinis dosnumas dar negarantuoja, kad bus įgyvendinami daugiabučių renovavimo tikslai", - sakė jis. Tai patvirtina susiklosčiusi situacija ir eilėje finansavimo laukiantys šimtai projektų.

Būsto strategijoje numatyta iki 2020 m. atnaujinti 24 tūkst. daugiabučių, statytų iki 1993 m. Tačiau, esant dabartiniams daugiabučių modernizacijos tempams, sunku patikėti, kad šie planai neliks vien tik gražūs žodžiai. Iki šiol šalyje modernizuota vos kiek daugiau nei 200 daugiabučių. Kad iki 2020 m. atnaujintume visus likusius, kasmet reiktų sutvarkyti po daugiau nei du tūkst. namų.
SEB bankas skaičiuoja, kad norint renovuoti visus sovietinius daugiabučius reikia gerokai daugiau nei 20 mlrd. litų investicijų. Žinoma, Vyriausybės lėšų dalis būtų gerokai mažesnė, tačiau nė panašių pinigų neplanuojama skirti.

Išeitis - menkesnė parama

N.Udrėno įsitikinimu, renovaciją būtina paversti masiniu reiškiniu, nes kuo vėliau tuo imsime rūpintis, tuo daugiau iššvaistysime pinigų pro namų sienų plyšius ir nesandarius langus, mokėdami už vis brangesnę energiją. "Daugiausia laimės tie, kurie pradės pirmieji", - kalbėjo jis.
Žmonių noras renovuoti senus pastatus dar labiau padidės rudenį gavus sąskaitas už šildymą, belieka pasinaudoti tuo noru ir paskatinti visuotinę renovaciją. Ekspertas siūlo kelis būdus, kaip įveikti finansines problemas. Pirma, gyventojai gali savarankiškai rengti ir įgyvendinti renovacijos projektus. Tačiau tam visas reikalingas lėšas teks surinkti patiems bei savarankiškai skolintis iš bankų.

Kitas būdas, jei valstybės numatyta parama nuo 50 proc. energetinio efektyvumo didinimo priemonių kompensavimo būtų sumažinta iki 15-20 proc. Tokiu būdu būtų paremta daugiau bendrijų, kurios jau šiandien galėtų pradėti renovaciją, tačiau nesulaukia iš valstybės numatytos skirti paramos.

Dar viena galimybė - jei renovacijos projektus vykdytų tam sukurtos bendrovės. Trečdalis jų kapitalo turėtų priklausyti valstybei, likusi dalis - privačioms kompanijoms, tarkime, statybų, šilumos tinklų įmonėms. Tokios bendrovės, pasak eksperto, galėtų pigiau skolintis iš bankų nei pavienės daugiabučių namų bendrijos. Be to, tokios įmonės vykdytų ne po vieną renovacijos projektą, tad galėtų pigiau užsisakyti medžiagų ir darbų. Tai leistų atpiginti renovaciją. Gyventojams tokiu atveju nereikėtų kaupti ir mokėti jokių pradinių įnašų, renovacijos išlaidas jie padengtų fiksuotomis įmokomis per tam tikrą laiką.