KTU doktorantai užsienyje uždirba keturis kartus daugiau nei rektorius, todėl Lietuvos įmonės visais įmanomais būdais vilioja būsimuosius specialistus
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, pajutusi darbo jėgos grėsmę, bando apsidrausti dėl specialistų stygiaus ateityje: ši asociacija ir Kauno technologijos universitetas (KTU) vakar pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Aukštoji mokykla įsipareigojo padėti pramonininkams beieškant aukštos kvalifikacijos specialistų, o asociacijai priklausančios įmonės savo ruožtu sudarys geresnes sąlygas studentų praktikai.
Tai tik vienas verslo ir universiteto bičiulystės pavyzdys, ne vienai stambiai įmonei ši aukštoji mokykla yra tapusi savotiška darbo birža.
Vilioja stipendijomis
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, vienijančios 80 įmonių, prezidentas Algimantas Jankauskas pripažįsta, kad įmonių steigiamos stipendijos bei organizuojamos studentų praktikos - tai priemonės prisivilioti studentus nuolat dirbti jų įmonėje. Pastaraisiais metais darbdaviai netgi labiau suinteresuoti potencialių darbuotojų paieška universitete, jie ateina pas studentus, o ne atvirkščiai.
Stipendijas KTU studentams yra įsteigusi Achemos grupė, Miestprojektas, Arx-Baltica, Vakarų skirstomieji tinklai. Tokia jaunų specialistų viliojimo priemonė domina ir kitas įmones. Apie tai galvoja bendrovės Helisota, Kauno energetikos remontas. Pasak A.Jankausko, kai kurios gamyklos sudaro sąlygas įsidarbinti studentams jau praktikos metu, su kvalifikuotų specialistų trūkumu susiduria bemaž kiekviena pramonės įmonė.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas tikina, kad įmonėse dabar paklausiausi įvairūs inžinieriai: mechanikai, elektrotechnikai, technologai, ekonomistai. Pasak A.Jankausko, taip pat ir informacinių technologijų specialistų poreikis yra didžiulis. Tačiau ši specialybė labiau išreklamuota, jaunimas noriai ją renkasi. Norinčiųjų būti inžinieriais, kurių labai reikia pramonės įmonėms, yra nedaug. Šio reiškinio priežastis A.Jankauskas įžvelgia jau vidurinėse mokyklose: vaikai nenori mokytis fizikos, chemijos, matematikos, braižybos.
Per tris mėnesius karjeros nepadarysi
Kas geriau: ar šiandien užsidirbti kelis tūkstančius eurų užsienyje, ar galvoti apie stabilią, perspektyvią ateitį, apie savirealizaciją? - retoriškai klausia A.Jankauskas, mėgindamas paveikti jaunus žmones, kurie renkasi emigranto dalią. Jo nuomone, ir Lietuvoje galima uždirbti.
Darbdavių atstovo duomenimis, KTU absolventai savo pirmoje darbovietėje pageidauja gauti 1800-1900 litų atlyginimą. Įmonės jiems tiek ir moka. Tiesa, jie turi praktiniu darbu įrodyti, ką sugeba. Tokio uždarbio užtenka norint sulaikyti juos Lietuvoje, - tvirtino A.Jankauskas.
Jis skeptiškai vertina jaunų žmonių norą eiti dirbti į valstybines institucijas, turėti naują automobilį, odinį portfelį, naują kostiumą. Technologinių specialybių absolventams reikia eiti į įmonę, žiūrėti į įrenginius, kvepiančius mašinine alyva. Jaunimui reikia įskiepyti, kad karjera daroma ne pirmus tris mėnesius, o visą gyvenimą. Tokių specialistų labiausiai trūksta, - teigia A.Jankauskas.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas sako, kad studentai, gaunantys vardines stipendijas, įsipareigoja baigę nustatytą laiką atidirbti stipendiją įsteigusioje įmonėje. Tai privaloma sąlyga. Jei studentui duotų stipendiją, o jis vos baigęs universitetą išvažiuotų į Dubliną, investicija neatsipirktų. Dažniausiai studentas įsipareigoja atidirbti įmonėje apie penkerius metus ir kompensuoti investiciją, - aiškino A.Jankauskas. Pasak jo, stipendijos siekia nuo 1000 iki 2000 litų per semestrą, ją studentas gali gauti kelerius metus.
Universitetas tik laimi
Laikinai einantis KTU rektoriaus pareigas profesorius Ramutis Bansevičius nesistebi, kad įmonės pačios ateina į universitetą. Pasak R.Bansevičiaus, specialistų joms trūksta ir dėl emigracijos, ir dėl augančios šalies ekonomikos.
Kiek KTU absolventų emigruoja, aukštosios mokyklos vadovas sako neturįs statistikos. Tačiau matome atskirus pavyzdžius. Mano du labai geri doktorantai pabėgo. Užsienyje jie dirba pagal specialybę, tikrai ne padavėjais. Jie ten uždirba maždaug keturis kartus daugiau nei aš, be to, turi naujausią aparatūrą, - sako R.Bansevičius. Jo įsitikinimu, protų nutekėjimo procesas vis tik kada nors baigsis.
KTU vadovo žiniomis, apie 5 proc. iš 18 tūkst. KTU studentų gauna vardines stipendijas. Kai kurie jų įsipareigoja tam tikrą laiką atidirbti remiančiose įmonėse, kai kurie - ne. Niekuo neįpareigojančias stipendijas gauna geriausi studentai. R.Bansevičiaus tikinimu, visuomet atsiranda norinčiųjų gauti ir stipendijas tų įmonių, kurios po universiteto baigimo įdarbina nustatytą laiką.
KTU absolventas, neturintis patirties konkrečioje įmonėje, gali uždirbti nuo 1500 litų. Jei įmonėje jis yra dirbęs, įsisavinęs technologijas, uždirba 3000-4000 litų. Tai tikrai žinau. Įgavę didelį patyrimą, technologinių profesijų atstovai gali uždirbti labai neblogai, - tvirtina profesorius.
Paradoksalu, tačiau šiuo metu pramonės įmonėms ypač stinga tų specialybių specialistų, į kurias buvo nesunku įstoti. Taigi, galima spėti, jog čia mokosi ne patys gabiausi studentai. Technologinių specialybių populiarumas visame pasaulyje mažėja, tačiau Lietuvoje jis pastaruosius trejus metus šiek tiek auga. Įvairūs mechanikai labai lengvai randa darbą. O vadybininkų, kurių šiandien labai daug, paklausa šiek tiek mažėja, - pastebi KTU vadovas.
Nepaisant specialistų trūkumo, kai kurios įmonės nenori įsileisti pas save praktikantų, direktoriai nėra įpareigoti juos priimti. Yra tokių, kurie nenori pašaliečiams atskleisti savo gamybos paslapčių, mokyti studentus. KTU yra pasirašiusi sutartis su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tačiau tai neįpareigoja verslininkų organizuoti studentams praktiką, tai kol kas vyksta geranoriškais pagrindais. Nebent Vyriausybė juos paskatintų tai daryti per mokesčių lengvatas ar panašiai - šito siekia rektorių konferencija, - teigia R.Bansevičius. Jei studentas gerai pasirodo praktikos metu, KTU vadovo įsitikinimu, nuolatinė darbo vieta toje įmonėje jam garantuota.
Nelinkę susisaistyti
Įmonės YIT Technika įsteigtą 1500 litų stipendiją gavęs Audrius nebūtų jos ėmęs, jei būtų priverstas įsipareigoti vėliau nustatytą laiką šioje įmonėje dirbti. Negaliu pasakyti, kad būtent toje įmonėje man bus geriausia. Vargu ar dėl tūkstančio litų ten atidirbinėčiau, - sako trečiakursis, studijuojantis KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakultete.
Stipendijai gauti užteko parašyti pareiškimą, sėkmę lėmė mokymosi rezultatai. Tiesa, būsimasis elektros inžinierius galvoja minėtoje įmonėje kitais metais atlikti praktiką. Tik baigęs aukštąją mokyklą vaikinas mano uždirbsiąs ne daugiau 1500-2000 litų, nes tik baigusiam studijas absolventui daugiau nesiūloma.
Chemijos technologijos fakultete maisto technologiją studijuojanti ketvirtakursė Ieva dalyvavo konkurse ir gavo įmonės Verus Gustus 1000 litų stipendiją. Su šia įmone mergina iki šiol nėra turėjusi jokių kontaktų, gauta parama jos taip pat neįpareigojo įmonėje dirbti.
Mergina netgi žada rinktis profesiją, susijusią su kita specializacija. Tačiau Ieva žino, kad bendrovė Achema sau specialistus parengia mokėdama mėnesines stipendijas kai kuriems Chemijos technologijos fakulteto studentams.
Naujausi komentarai