Žemės ūkio rūmų prezidiumas vakar svarstė ateities perspektyvas

Draskiški reikalavimai, kelių blokavimas visuomenėje sukėlė nevienareikšmę reakciją. Vyriausybės vadovas viešai pareiškė nepasitenkinimą žemdirbių savivaldos atstovais - Žemės ūkio rūmais, kurie įvardijami kaip pagrindiniai akcijų organizatoriai. Matyt, neatsitiktinai ŽŪR prezidiumo posėdyje tarp kitų svarstytas klausimas “Savivaldos vaidmuo ir uždaviniai Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą”.

Nepalanki situacija

Paanalizuoti žemdirbių savivaldos privalumus ir trūkumus buvo pasitelktas “žvilgsnis iš šalies” - Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslų daktaras R.Čiupaila. Svečias pabrėžė, kad ŽŪR gali užsiiminėti tradicine švietėjiška veikla. Tačiau to neužtenka. Gali būti pasirinktas naudingasis veiklos būdas - orientuotis į ūkininkus, bet ne į asociacijas, stiprinti žemės ūkio produkcijos gamintoją, o ne perdirbėją. Ne paskutinėje veiklos vietoje - glaudūs ryšiai su giminingais rūmais kitose valstybėse, verslo partnerių paieška.

R.Čiupailos nuomone, ŽŪR praleido palankią progą pelnyti visuomenės simpatijas, nes nesuvaldė situacijos. Valdžiai pavyko įskiepyti nuomonę, kad mokytojai supyktų ant valstiečių, o šie - atvirkščiai. Pamatę, kad valstiečius remia kur kas mažiau visuomenės, nei buvo pradžioje manyta, Vyriausybė pradėjo manipuliuoti skaičiais, neįsiklausyti į žemdirbių pasiūlymus. Daug ką papiktino kitų verslininkų atsainus požiūris į “mažesniuosius partnerius”. Miestuose pasirodė sidro reklama: “Runkeliai nesustabdys eiti į Europą”. Kaimiečiai tokių gėrimų nevartoja, todėl kaimą paniekinanti mintis skirta miesto jaunimui.

Žemės ūkio rūmams, anot R.Čiupailos, nereikėtų savęs įsivaizduoti kaip paskutinio kaimo gynėjų bastiono, nes taip nėra.

Palyginimų kalba

Posėdžio svečias - Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinis direktorius V.Šileikis pabrėžė, kad abeji rūmai šalies savivaldos organizacijose užima išskirtinį vaidmenį, nes turi savo įstatymus. Šiuo metu ŽŪR yra asociacijų rinkinys, kurį sunku suvaldyti. Posėdžio dalyviai pritarė, kad labai svarbu savivaldos organizacijos finansavimo šaltiniai. Štai KPPAR pajamų struktūra tokia: po 25 procentus iš ES ir valstybės biudžeto pinigai, 29 procentai - iš paslaugų, 13 procentų - iš nario mokesčio ir 8 procentus sudaro biudžeto lėšos švietimui. V.Šileikio nuomone, toks pajamų pasiskirstymas palieka teisę rūmų veiklos laisvei.

ŽŪR veikla ir pajamos skiriasi, nes keletas milijonų jų išlaikymui skiriama iš valstybės biudžeto, o nario mokestis sudaro vos keletą procentų. Kažkas ŽŪR situaciją įvertino gana kandžiai: “Šuo kanda į ranką, kuri jį maitina...”

Griežti ES reikalavimai

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorė Virginija Žostautienė analizavo integruotos administravimo kontrolės sistemos (IAKS) taikymą ir prognozuojamas pasekmes. ES valdininkai reikalauja kuo greičiau sukurti išmokų kontrolės aparatą, kuriame numatomas darbas keletui šimtų žmonių, ir tai kainuos apie 50 milijonų litų. Kai kurioms valstybėms jau ne juokais pagrasinta, kad laiku neatlikus šio “namų darbo”, nebus išmokų.

V.Žostautienė tvirtino, kad privalės būti sukurtas sklypų registras, kuriame kiekviena žemės valda bus nupiešta žemėlapyje. Kol kas tik 10 savivaldybių turi tokius dokumentus, ir jie gana prastos kokybės. Specialiame registre bus įtrauktas ir kiekvienas gyvulys, apie kurio judėjimą (pardavė, papjovė, krito) šeimininkas nedelsiant privalės informuoti duomenų bazę.

Kol kas apsistota prie supaprastintos tiesioginių išmokų schemos, pagal kurią turės teisę reikalauti lėšų tik valdantys daugiau kaip vieną ha geros ir atitinkančios gamtosaugos reikalavimus žemės. Prezidiumo nariai samprotavo, kad čia gali kilti tikra sumaištis: pirmiausiai išmokomis susidomės miestuose gyvenantys žemės savininkai, kurie su ūkininkais paskubom nutrauks nuomos sutartis, pasinaudos trejetą metų skirta ES parama ir vėliau paliks valdas likimo valiai. Buvo nepatenkintų finansavimo sąlygų keitimu, nes prieš referendumą daug kas buvo žadama visai kitaip. Kažkas vėl pajuokavo, kad piršlys visada buvo melagis.

Kalbėta apie tai, ko dar nėra

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento tarnautojas Zigmas Gavinavičius sakė, kad ES ūkiniai metai prasideda nuo spalio pabaigos. Todėl mums įstojus į šią sąjungą, išmokos žemės ūkiui, geriausiu atveju, prasidės nuo 2005 metų. Pareigūnas vardijo daug skaičių, priminė, kad naujai įstojusios narės gaus tik dalį, palyginus su senbuvių valstybių valstiečiais, pinigų. Be to, pusę iš jų turės finansuoti pati valstybė. Ir dar avansu, nes išmokos gerą pusmetį vėluos.

Oficialiai minėti būsimas išmokas būtų tas pats, kaip ruoštis kepti dar nenušautą briedį, nes Vyriausybė iki šiol biudžete dar nepatvirtino makroekonomikos skyriaus. Iki šiol nesusitarta, kokį procentą paramos žemdirbiams skirs valstybė, nes čia palikta tam tikra veikimo laisvė.