Policija įtaria, kad draudimo bendrovės “Ingo Baltic” žlugimas buvo tyčinis

Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu aiškinsis draudimo bendrovės “Ingo Baltic” žlugimo priežastis.

Konservatoriai informuoti lakoniškai

“Šiame ikiteisminiame tyrime jokių įtariamųjų dar nėra. Tyrimas pradėtas pagal nusikaltimo požymius”, - vakar “Kauno dienai” paaiškino Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkas Tomas Ulpis.

Pasak T.Ulpio, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose numatyta atsakomybė už nusikalstamą bankrotą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.

Apie pradėtą tyrimą kriminalinės policijos pareigūnai informavo Seimo narį ir konservatorių lyderį Andrių Kubilių, kuris kartu su partijos kolega Jurgiu Razma prieš pusantro mėnesio buvo kreipęsi į Generalinę prokuratūrą ir kelias kitas institucijas, ragindami ištirti, ar bendrovė “Ingo Baltic” nebuvo sugriauta tyčia.

Kaip vakar teigė J.Razma, kriminalinė policija apie pradėtą tyrimą konservatorius informavo lakonišku raštu, kuriame tik konstatuojama, jog pradėtas tyrimo procesas, tačiau nepateikiama jokių smulkesnių detalių.

“Būna, kad tyrimai baigiasi niekuo, o kartais - ir rezultatyviai. Kad ir koks būtų rezultatas, visada gerai, kai po tyrimo paaiškėja tikroji padėtis ir išsklaidomi įtarimai”, - sakė J.Razma, nenorėdamas prognozuoti galimos tyrimo baigties.

Klientams teko persidrausti

T.Ulpis “Kauno dienai” teigė, kad politikų raštas teisėsaugos institucijoms nesuvaidino jokio ypatingo vaidmens pradedant ikiteisminį tyrimą.

“Mes jau prieš tai domėjomės šita situacija. Ir, norėdami nustatyti faktus, pradėjome ikiteisminį tyrimą. Vienaip ar kitaip politikų raštas mūsų sprendimui įtakos nepadarė”, - aiškino T.Ulpis.

Draudimo priežiūros komisija (DPK) rugpjūčio pabaigoje inicijavo draudimo bendrovės “Ingo Baltic” bankrotą, po to kai ši tapo nemoki ir pranešė nesugebanti atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti savo įsipareigojimų. Bendrovei dar liepos 13 dieną dėl nepatenkinamos finansinės padėties buvo panaikinta licencija, o bendrovės turtas už beveik 10 mln. litų buvo areštuotas gegužę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bankroto, nustojo galioti “Ingo Baltic” civilinės atsakomybės draudimo sutartys, ir asmenys, sudarę su pastarąja įmone transporto priemonių draudimo sutartis, tapo neapsaugoti nuo autoįvykiuose patiriamų nuostolių. Jiems teko kuo skubiau sudaryti sutartis su kitomis draudimo bendrovėmis. Iš 90 tūkst. “Ingo Baltic” klientų net 73 tūkst. asmenų šioje bendrovėje buvo apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.

Įžvelgia socialdemokratų interesus

DPK teigimu, realiai “Ingo Baltic” prie bankroto atvedė itin žemi privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių kainų konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje.

Didžiausiais “Ingo Baltic” akcininkais yra Rusijos draudimo bendrovė “Ingostrakh” ir Lietuvos draudimo įmonė “Baltijos garantas”, valdžiusios atitinkamai 55,6 proc. ir 44,3 proc. įstatinio kapitalo. “Ingo Baltic” pernai patyrė 4,68 mln. litų nuostolių, 2003 metais bendrovė buvo uždirbusi 215 tūkst. litų grynojo pelno.

Dėl “Ingo Baltic” bankroto savo postą nors ir labai nenoromis turėjo palikti DPK vadovas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas. DPK veiklą tyrusios vyriausybinės komisijos nuomone, DPK netinkamai vykdė draudimo bendrovių priežiūrą ir laiku neperspėjo Vyriausybės apie sudėtingą situaciją bendrovėje “Ingo Baltic”.

Konservatorius J.Razma anksčiau yra viešai paskelbęs savo įtarimus, kad “Ingo Baltic” bankroto istorijoje galima įžvelgti socialdemokratų interesus. Norėdamas pagrįsti tokius įtarimus, jis akcentavo, kad tiek DPK, tiek kai kuriose bendrovėse, susijusiose su “Ingo Baltic”, dirba buvusių socialdemokratų veikėjų.

J.Razma taip pat teigė, kad bendrovės “Ingo Baltic” bankrotas buvo paskelbtas pavėluotai ir tvirtino, jog DPK, kalbėdama apie padėtį draudimo rinkoje, parlamentarams esą pateikė klaidinančią informaciją.