Savo krašte apėjęs visas instancijas, bet nesuradęs teisybės, kaunietis pareiškimą užregistravo Strasbūre

Monopolininkams perduotos svarbiausios gyventojams komunalinės paslaugos jau skina savo “vaisius”: daugiabučių namų gyventojai vis dažniau, net dėl labai abejotinų skolų, atsiduria teismuose ir juos pralaimi. Tada duris paklebena antstoliai ir pareikalauja palikti butą.

Šabloniškos bylos

Kaunietis Gailutės gatvės gyventojas Algimantas Jakubauskas jau kelinti metai kenčia dėl, jo nuomone, neteisėtų mokesčių už eksploatacines išlaidas ir komunalinius patarnavimus. Net kelerius metus miestų savivaldybių butų ūkio tarnybos kai kuriems daugiabučių namų gyventojams kelia bylas pagal 1995 metų 1300 Vyriausybės nutarimą “Dėl gyvenamų namų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploataciją ir komunalines paslaugas tvarkos patvirtinimo”. Teismams nesvarbu, ar iš tikrųjų tokios paslaugos buvo suteiktos, ignoruota ir tai, kad gyventojai su butų ūkio tarnybomis nebuvo sudarę tinkamų sutarčių. Vadinasi, ir įsipareigojimų, kuriuos reikėtų vykdyti, nėra.

A.Jakubauskas tokią “tvarką” lygina su valstybės šantažu, kurį galima net palyginti su nusikalstamų struktūrų siūlomu “stogu” arba, kitaip sakant, reketavimu. Kaunietis mums paliko Kauno miesto savivaldybės įmonės “Panemunės butų ūkis” įspėjimą, kurį rugpjūčio šeštąją pasirašė juriskonsultas Kęstutis Štuikys. Pareigūnas pranešė, kad Kauno miesto apylinkės teismas priteisė 357,07 lito įsiskolinimą už eksploatacines išlaidas ir komunalinius patarnavimus. Jeigu iki rugsėjo nesumokės, tai “būsime priversti vykdomąjį raštą perduoti antstoliui, kuriam turėsite sumokėti ir bylos administravimo išlaidas”. Iš kartaus patyrimo žinoma, kad antstolių išlaidos gana dažnai gerokai viršija patį ieškinį. Todėl A.Jakubauskas tokį ieškinį, nors ir jausdamasis teisus, komunalininkams sumokėjo.

KT išaiškino kitaip

Prieš porą metų pasirodė Konstitucinio Teismo išvada apie 1993 metų Vyriausybės nutarimą “Dėl atsiskaitymų valstybiniams keliams tiesti, taisyti ir peržiūrėti”. Tada konstatuota, kad minėtas Vyriausybės nutarimas prieštarauja LR Konstitucijos 67 str. 15 punktui, kuris skelbia, kad mokesčių įmokas ir rinkliavas nustato Seimas įstatymu. Be to, valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei. Konstitucijos reikalavimas mokesčiams ir kitiems privalomiems mokėjimams yra svari asmens teisių garantija. Nustatant mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus įstatymu, jame turi būti mokesčio ar kito privalomo mokėjimo mokėtojas, objektas, dydžiai, mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos.

Logiškai galvojant, tai ir minėtas Vyriausybės 1995 metų nutarimas taip pat prieštarauja minėtam Konstitucijos straipsniui. Tačiau teisėjai komunalinėse bylose į tai nekreipia dėmesio ir štampuoja šabloniškus nuosprendžius, patenkinančius ieškovų reikalavimus.

Kąsnelis piniguočiams?

Praėjęs visas teismų institucijas Lietuvoje ir nesutikdamas su tuo, kad už nepadarytą darbą reikia mokėti pinigus, A.Jakubauskas apskundė valstybę Europos Žmogaus Teisių Teismui, esančiam Strasbūre. Šio Teismo kanclerio vardu piliečiui atsakė teisės referentas D.Vitkauskas, kuris pabrėžė, kad “pateiktos medžiagos pagrindu išnagrinės Jūsų bylą kiek įmanoma greičiau”.Taip pat A. Jakubausko paprašė, atsiųsti (jeigu tokių būtų) Lietuvos teismų ar kitų institucijų sprendimų. Žinoma, Strasbūro teismas apkrautas darbu, kurio padaugėjo iš naujų ES narių. Tačiau jeigu jo sprendimas A.Jakubausko atžvilgiu būtų teigiamas, tai Lietuvoje sukeltų nemenką precedentą, kuris, matyt, ne juokais sudrebintų komunalinių paslaugų monopolininkus.

Įsismarkavus antstoliams, gali susidaryti nemenka išvaržomo nekilnojamojo turto pasiūla. Tai, anot A.Jakubausko, būtų gardus kąsnelis įvairiais keliais pralobusiems piliečiams. O kiti čia galėtų net ramiai išplauti nešvarius pinigus. Žinoma, jeigu šis pražūtingas procesas nebus sustabdytas.