Perskaičiau „Klaipėdos“ laikraštyje rugsėjo 11 dieną išspausdintą straipsnį apie raganas. Man tokie dalykai kelia nemažai abejonių. Mano nuomone, čia dažnai tiesiog ieškoma būdų, kaip iš žmonių išvilioti pinigus. Galima tai pavadinti įvairiai, bet esmė, mano akimis, ta pati – pinigų viliotojai, tik pasivadinę kitaip. Žmonės turėtų būti atsargesni ir gerai pagalvoti prieš patikėdami įvairiais pažadais.
Rita
Miestas gražėja
Pastebiu, kad Klaipėdos ugdymo įstaigų aplinka itin tvarkoma – atnaujinamos erdvės, aikštelės, viskas tampa nauja, gražu ir tvarkinga. Smagu matyti, kad dėmesio skiriama aplinkai, kurioje kasdien būna vaikai. Juk tuomet ir jiems daug maloniau eiti į darželį ar mokyklą. Norėtųsi, kad tokių sutvarkytų vietų mieste būtų kuo daugiau.
Algis
Tyčia aptaškė moterį
Labai pasišlykštėjau vieno vairuotojo elgesiu. Buvo rytas, smarkiai lijo, Herkaus Manto gatve ėjo moteris, gražiai pasipuošusi sijonu. Pravažiavo BMW automobilis ir, važiuodamas per balą, aptaškė tą moterį. Bet labiausiai nustebino tai, kad nuvažiavęs vairuotojas dar ir „pagazavo“. Atrodė, lyg būtų taip padaręs tyčia. Suprantu, kad tų balų ne visada įmanoma išvengti, bet juk galima važiuoti lėčiau ir pagalvoti apie praeivius.
Skaitytoja
Smagu matyti mandagų jaunimą
Pastebėjau, kad vis dažniau vyrai viešose vietose, parduotuvėse, prie kasų, užkalbina merginas. Gražiai nusišypso, mandagiai praleidžia, pasako gerą žodį. Kaip pensininkė tuo labai džiaugiuosi. Vis kalbama, kad jaunimas nemandagus, į telefonus sulindęs, bet aš matau ir visai kitokių pavyzdžių. Jauni žmonės gali būti drąsūs, mandagūs ir kultūringi. Džiaugiuosi mūsų jaunąja karta.
Genutė
Nepamirškime savo švenčių
Kada mes pagaliau išmoksime labiau vertinti savo šalies šventes ir tradicijas? Turime Užgavėnes, Vėlines ir daugybę kitų savitų papročių, tačiau vis dažniau daugiausia dėmesio skiriama Helovinui, Valentino dienai. Organizuojami vakarėliai, įvairios pramogos, o savos tradicijos lieka kažkur paraštėse. Eina vaikai per Heloviną saldainių prašyti, o per Užgavėnes to jau beveik nebeliko. Kas darosi? Gal pirmiausia turėtume išmokti didžiuotis tuo, ką turime savo.
Bronius
Mieste trūksta suoliukų
Norėčiau atkreipti dėmesį į suoliukus. Kai kur jų yra tikrai per mažai, ypač vietose, kur vaikšto daugiau vyresnių žmonių. Ne kiekvienas gali ilgai vaikščioti nestabtelėjęs. Kartais norisi prisėsti, pailsėti, bet tenka dairytis, kur tą padaryti. Atrodo, toks mažas dalykas, tačiau miesto patogumas ir susideda iš tokių smulkmenų.
Klaipėdietė
Dažniau sveikinkimės
Pastebėjau gražų dalyką – kaimynai pradėjo dažniau pasisveikinti vieni su kitais. Atrodytų, paprastas „labas“, bet daugiabutyje jis labai daug reiškia. Anksčiau žmonės gyvendavo dešimtmečius viename name ir vieni kitus pažinodavo, o dabar kartais prasilenkiame laiptinėje net nepakeldami akių. Manau, kad nuo paprasto pasisveikinimo ir prasideda tikroji kaimynystė.
Eugenija
Švara prasideda nuo mūsų
Kiekvienam gyventojui reikia priminti labai paprastą dalyką – miesto švara prasideda nuo kiekvieno žmogaus. Neretai pamatome numestą popierėlį ar kitą šiukšlę ir iš karto puolame kaltinti kitus. Paprasčiau būtų paimti tą šiukšlę ir išmesti, o ne elgtis kvailai ir, kaip dabar yra madinga, kiekvieną tokį menkniekį paskelbti feisbuke. Gal kam nors ta šiukšlė iš kišenės visai netyčia iškrito – mažiau skleiskime tą neapykantą. Surinkime atliekas ir išmeskime patys, jeigu jau taip erzina.
Sigitas
Nepamirškime vieni kitų
Prasidėjus rudeniui noriu palinkėti žmonėms daugiau dėmesio skirti ir kitiems. Vasarą visi kažkur važiuoja, atostogauja, susitinka, o rudenį gyvenimas vėl tampa tamsesnis. Ypač pagalvokime apie vyresnius ar vienišus žmones – juk kartais pakanka jų paklausti, kaip sekasi. Žmogui diena iš karto taps žymiai gražesnė ir nuotaika geresnė.
Klaipėdietis
Naujausi komentarai