Esu laiminga gyvendama Klaipėdoje. Ne tik todėl myliu savąjį miestą, kad turime pajūrio paplūdimius ir kasdien nesikankiname mašinų kamšatyse. Man patinka, kaip mūsų miestas pasitinka didžiąsias metų pabaigos šventes. Aną dieną važiavau aštuntojo maršruto miesto autobusu. Visas jo salonas mirgėjo lemputėmis. Buvo gražu ir gera. Ir pro langą gražu žiūrėti. Nors sniego ir neturime, bet kaip skoningai padabinti medžiai Danės krantinėje! Kai matau tokius vaizdus, jaučiu jau atėjusią šventę.

Edita

Atnešė laišką ne tam

Nuolat sklinda pranešimai, kad į pašto dėžutę kažkam laiškanešiai įmetė visai kitam žmogui adresuotą laišką. Manęs tai nestebintų, jei laiškas būtų atneštas teisingu adresu, tik toks žmogus ten negyventų. Bet dažniausiai būna visiškai kitaip – vokas atnešamas net ne į tą gatvę. Kodėl svetimą laišką gavęs žmogus turi vargti ieškodamas tikrojo adresato? Juk tokią pareigą atlikti turintis darbuotojas gavo už tai atlygį. Ypač piktina, kai laiško siuntėjas – kokia nors gydymo įstaiga. Gal adresatui labai svarbi žinia jo nepasiekia vien dėl laiškanešio aplaidumo?

Nijolė

Gal ignoruokime šventes?

Nors nesu iš tų, kurie labai daug pinigų išleidžia dovanoms ir per metų pabaigos šventes švenčia didelėse, triukšmingose kompanijose, mane jau įsibėgėjęs gruodžio maratonas labai veikia. O ką jeigu ignoruotume prekybos centrų spaudimą pirkti dovanas, saldumynus, puošmenas, raginimus aukoti? Jei taip tyliai ir ramiai gyventume, lyg balandžio mėnesį? Gal nespazmuotų skrandis ir piniginė liktų pilnesnė. Vis žadu savo artimiesiems pasiūlyti šiemet boikotuoti Kalėdas ir Naujuosius metus. Juk visa tai taip sąlygiška. Kaip susitarsime, taip ir bus. Tik viena man šiose šventes labai patinka – kad gatvės geriau apšviestos. Todėl miesto valdžią norėčiau prašyti sausio 7 dieną neišjungti papildomo apšvietimo, nes be jo gyvename lyg juodoje duobėje.

Vytautas