Romano veikėjams keliaujant į Kauną. Šiluvą ir Biržus, apmąstomos žmonių patirtys, išgyvenant Nepriklausomybės praradimą, vokiečių okupaciją, pakartotinę sovietų okupaciją ir Nepriklausomybės atkūrimą. Dalį šių įvykių rašytojas regėjo savo akimis, dalį matė jo tėvų karta, todėl autoriaus santykis su istorija – ne tik racionalus, bet ir emocinis.

Pirmas tėvo pasakojimas skirtas jo dailės studijoms. Jame atskleidžiamas lietuvio skulptoriaus santykis su jo šalį okupavusia valstybe, nenykstantis pažeminimo jausmas ir pastangos prasisiekti. Antras pasakojimas nukelia į pokario Kauną. Dailės akademijos studentas lipdo Stalino biustą Kauno saugumui, o pasikeitus aplinkybėms tapo šventojo paveikslą Šiluvos bažnyčiai. Nagrinėjama kūrėjo pozicija diktatūros sąlygomis, prisitaikėliškumo ribos. Trečiojo tėvo pasakojimo ašis – pirmasis bučinys. Šis atminimas menininkui lieka amžinai susijęs su Holokausto įvykiais.

„Skiriu XX amžių išgyvenusioms lietuvių kartoms: tiems, kurie didvyriškai kovojo ir kurie nužemintai prisitaikė; tiems, kurie žuvo ir kurie liko gyvi; tiems, kurie emigravo ir kurie buvo ištremti; tai daugumai, kuri tapo trąša, ir toms asmenybėms, kurios virto švyturiais“, – rašo knygos dedikacijoje autorius.

Ramūnas Bogdanas (gim. 1959 m. Kaune) – „Delfi“ naujienų portalo apžvalgininkas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, romanų trilogijos „Ukrainos tridantis“, skirtos 2013–2014 m. įvykiams Ukrainoje, autorius.