Kaip pranešime pabrėžė KT, po šio nutarimo laisvės atėmimą už tokius nusikaltimus atliekantys asmenys įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę ir individualios situacijos vertinimą, atsižvelgiant į nuteistojo faktinį pavojingumą ir kitas paleidimui anksčiau laiko reikšmingas aplinkybes.
Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas gali atsižvelgti į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir tam tikrus nusikaltimus padariusiems asmenims nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas.
„Tačiau absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą negali lemti vien tik asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai rūšiai, netaikant individualaus vertinimo ir visiškai neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas bei pažangą, rodančią mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką“, – teigiama KT pranešime.
KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo apsaugą įtvirtinantį teisinį reguliavimą, turi siekti, kad vaiko interesų apsauga būtų stiprinama realiai, o ne deklaratyviai.
Pasak teismo, lygtinis paleidimas yra viena iš svarbių priemonių nuteistajam ruošiantis gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, o įstatymų leidėjas tokio paleidimo galimybių negali riboti labiau nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.
Pagal ginčytą Bausmių vykdymo kodekso nuostatą, šiuo metu nėra galimybės įvertinti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamų asmenų individualią situaciją ir jų paleisti lygtinai, nuteistieji turi atlikti visą laisvės atėmimo bausmę.
KT akcentavo, kad jiems atlikus bausmę ir sugrįžus į visuomenę, priešingai nei lygtinai paleidžiamiems asmenims, netaikoma Probacijos tarnybos priežiūra, įskaitant elektroninį stebėjimą, jie neturi laikytis lygtinio paleidimo pareigų, draudimų, kuriais siekiama mažinti pakartotinį nusikalstamumą.
Teismo vertinimu, tokiu reguliavimu seksualiniai nusikaltėliai prieš nepilnamečius neskatinami keisti elgesio ir daryti pažangą, apsunkinama jų reintegracija į visuomenę atlikus bausmę, nesudaromos sąlygos mažėti nusikalstamo elgesio riziką.
„Šių asmenų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikui, netaikant Probacijos tarnybos vykdomos priežiūros ir lygtinio paleidimo sąlygų, yra mažiau palankus ne tik nepilnamečių asmenų, bet ir visos visuomenės saugumui, nei kontroliuojamas, individualiu vertinimu grįstas jų grįžimas į visuomenę, taikant lygtinį paleidimą“, – nurodė KT.
Kaip skelbė BNS, ši byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal už paauglių tvirkinimą nuteisto jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio konstitucinį skundą.
Jis prašė išaiškinti, ar Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams neprieštarauja Bausmių vykdymo kodekso nuostata, kad lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
R. Jakštys į KT kreipėsi, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, vyrui atliekant bausmę už minėtus nusikaltimus.
BNS rašė, kad pernai gruodį Kauno apylinkės teismas R. Jakščiui už trijų jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą 2018–2020 metais skyrė metus ir aštuonis mėnesius kalėjimo.
Subendrinęs su 2023-aisiais kitoje tvirkinimo byloje jam skirtu įkalinimu, teismas nutarė, kad R. Jakštys nelaisvėje turi praleisti ketverius metus ir tris mėnesius. Šį nuosprendį yra apskundęs nuteistasis ir prokuratūra, apeliacinė byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Vyras šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už trijų kitų nepilnamečių tvirkinimą, už seksualinius nusikaltimus prieš dar keturis nepilnamečius jis jau yra atlikęs arešto bausmę.
(be temos)
(be temos)
(be temos)