Viešas E. Daktaro ir A. Pukelio susitaikymas priminė muilo operą

Atnaujintas įrodymų tyrimas Arūno Pukelio, pravarde Švinius, byloje dėl neteisėto Enriko Daktaro laisvės atėmimo buvo panašus dviejų po pamokų paliktų pirmokų atgailą. Sunku buvo atpažinti teismo malonės avinėlio balsu prašantį Švinių.

Abu dėvėjo kostiumus

Į Kauno apygardos teismą E.Daktaras atvyko, kaip ir Švinius, dėvėdamas kostiumą, ir demonstratyviai padavė ranką pirmiausiai pastarojo advokatui Nerijui Strazdui, o po to – ir kaltinamajam neteisėtu jo laisvės atėmimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisėjų kolegijos pirmininkei Danutei Giačaitei viešai patvirtinus portalo kauno.diena.lt darytą prielaidą, kodėl buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą – siekiant pasitikslinti tam tikras aplinkybes dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo noro susitaikyti, prokuroras Egidijus Palaima paprašė prijungti prie bylos medžiagą apie ankstesnius A.Pukelio teistumus. Per 12 pastarųjų metų jam paskelbtų septynių nuosprendžių išrašai sudarė devynis lapus.

E.Daktaras su šia medžiaga susipažinti nenorėjo. Jis patvirtino susitaikęs su A.Pukeliu. „Arūnas man paskambino po Kauno apylinkės teismo nuosprendžio – pasiūlė susitikti. Mes pasišnekėjome ir jis manęs atsiprašė, taip kompensuodamas padarytą moralinę žalą“, – kaip atmintinai išmoktą eilėraštį padeklamavo E.Daktaras. O teisėjai pasitikslinus, ar jis palaiko savo prašymą taikytis, E.Daktaras net du kartus pakartojo: “Taip, taip...“.

Puolė į pagalbą

Atėjus Šviniaus eilei, šis neįprastu jam nusižeminusio žmogaus balsu pareiškė: „Jeigu teismas tiki, kad aš ateityje nedarysiu nusikaltimų, prašau mus sutaikyti“.

Tačiau vadžias į savo rankas paėmusi teisėja D.Giačaitė priminė, kad taikantis, būtinas prisipažinimas. Į ką Švinius atsakė iš esmės tais pačiais parodymais, kokius buvo davęs šią bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, – kad įkėlė E.Daktarą į bagažinę vienas. Esą jokių bendrininkų jis neturėjo. Ir tikrai E.Daktaro nemušė.

Teisėjai pasiteiravus, ar jis skaitė ekspertų išvadas dėl E.Daktaro sužalojimo (sulaužytas delnikaulis, nuskelti keturi dantys ir pan.), Švinius toliau tikino, kad turėjo tikslą tik pažeminti E.Daktarą. Ir tai buvo jo įkišimas į bagažinę. Tačiau galiausiai sutiko, kad, būdamas dideliame strese, galėjo grumtynių metu suduoti E.Daktarui delnu, taip nuskeldamas šio dantis.

„Mano gyvenime tokio streso dar nebuvo – paskambino verkianti 12 metų dukra ir papasakojo, kas atsitiko mano mylimai moteriai, mano vaikų motinai, su kuria mes jau 18 metų kartu!“ – vos valdėsi Švinius. Matydamas tai, E.Daktaras puolė jam į pagalbą: „Supraskite, situacija buvo emocinga. Jeigu mano mylimai moteriai būtų atsitikę kažkas panašaus, dar nežinau, kaip būčiau elgęsis aš. Be to, galėjau susižaloti ir pats – bagažinėje“.

Nuvežė į gimtąją Vilijampolę

Kaip jau rašyta, Šviniaus ir E.Daktaro dvikova, dėl kurios jie jau daugiau kaip metus mina teismų slenksčius, įvyko 2014-ųjų rudenį – po D.Butkutės koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje. Būdamas neblaivus, E.Daktaras nevykusiai bandė merginti Šviniaus gyvenimo draugę, apsilankiusią šiame koncerte su moteriška kompanija. Jai E.Daktaro asistavimas nepatiko ir ji tai atvirai šiam parodė, į ką E.Daktaras atsakė, supildamas Šviniaus draugei ant galvos rankose turėto indo su gėrimu turinį. Netrukus apie tai telefonu buvo pranešta Tauragėje likusiam Šviniui. Ir šis atskubėjo į Kauną.

Atnaujinus įrodymų tyrimą, paaiškėjo tik viena nauja tada Šviniaus E.Daktarui surengtos pamokos detalė. Švinius teigė, nusivežęs savo bagažinėje E.Daktarą iš V.Putvinskio gatvės per Vilijampolės tiltą į Veterinarijos akademijos apylinkes, ir, ten užkilęs į kalną, padėjo jam išlipti, paduodamas ranką.