Lietuvą sukrėtusi vaikų pagrobimo istorija: siekiama apriboti Vilčinskų valdžią vaikams

„Galime patvirtinti, kad Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Teismo prašoma jūsų minimiems asmenims apriboti tėvų valdžią mažamečių vaikų atžvilgiu“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Pirmasis apie tai pranešė portalas 15min.lt.

Pasak teismo atstovės, Ingai ir Mindaugui Vilčinskams yra įteikti dokumentai. M. Vilčinskas byloje yra pateikęs reikalavimą, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos juridinis kodas yra neteisingas.

Teismo prašoma jūsų minimiems asmenims apriboti tėvų valdžią mažamečių vaikų atžvilgiu.

Savo vaikų pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariamas vyras yra suimtas, jis apskundė šią kardomąją priemonę.

Jo sutuoktinė iš suėmimo buvo paleista rugpjūčio 9 dieną, pasibaigus kardomosios priemonės laikotarpiui. Jai skirta intensyvi priežiūra – apykojė, bei įpareigojimas vakare ir naktį būti namuose.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė BNS sakė, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl Vilčinskų valdžios savo vaikų atžvilgiu apribojimo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.

Pasak jos, šeimai keturis kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko.

„Tarnybos specialistai daug kartų vyko į šeimos namus, kvietė tėvus atvykti į vaiko teisių apsaugos skyrių, bandė susisiekti telefonu, siekdami pabendrauti su vaikais ir tėvais, tačiau tėvai specialistų neįsileido, į skyrių atvyko tik tėvas be vaikų, telefonu nebendravo arba bendravo nekonstruktyviai“, – sakė A. Žilinaitė.

Jos teigimu, darbui su šeima taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, kurios tikslas yra padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.

A. Žilinaitė sakė, kad vaikų motina priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją. Šiuo metu mama su vaikais susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną.

„Artimiausiu metu vaiko teisių gynėjai peržiūrės ir iš naujo įvertins situaciją, jeigu teigiamas pokytis vyks ir toliau, siūlymas riboti teises mamai gali keistis“, – teigė ji.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė taip pat pabrėžė, kad įstaigos juridinis kodas teismo dokumentuose nurodytas teisingai. 

Sutuoktiniai įtariami iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ savavališkai pasiėmę tris savo 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikus. Šeima vėliau surasta ir pasieniečių sulaikyta Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, greičiausiai ketino kirsti sieną.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.