Teisiamieji rengia savo teismą juos įklampinusiam ekspertui

Pagarsinus eksperto išvadą dėl pernykštės Vasario 16-osios išvakarėse Kaune iškabinėtų prieštaringai vertinamų plakatų turinio, tapo aišku, kodėl teisėsaugininkai skubėjo perduoti šią bylą teismui. Tai, ką juose įžvelgė šis Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorius, iš tikrųjų verčia imtis priemonių.

Gąsdinančios įžvalgos

Kaip jau rašyta, sulaukę pasipiktinusios visuomenės skambučių dėl Laisvės alėjoje bei Vilniaus gatvėje priklijuotų plakatų „Sudegink Ruklą deportuok vyriausybę imigrantai welcome!“ ir pradėję dėl to ikiteisminį tyrimą Kauno teisėsaugininkai, kaip įprasta tokiais atvejais, kreipėsi pagalbos į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Šių plakatų turinį tyrė jos atstovas – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros lektorius, dėstantis Filologijos fakulteto studentams kalbos kultūrą, normos teoriją bei praktiką bei kitus panašius dalykus, Laimutis Laužikas.

Jo išvadoje teigiama, kad plakatuose minima Rukla gali būti vertinama dvejopai. Pirmiausiai, tai – imigrantų centras. O raginant šį sudeginti ir kviečiant imigrantus į Lietuvą, šis „welcome“ (išvertus iš anglų kalbos – „sveiki atvykę!“) skamba bauginančiai bei ironiškai – „sveiki atvykę į pragarą!“.

Tačiau dar makabriškesnę plakato turinio potekstę L.Laužikas įžvelgė, turėdamas galvoje, kad Rukloje yra įsikūrę Lietuvos kariuomenės daliniai. Anot jo, skatindami sudeginti Ruklą, plakato autoriai su šiuo savo „welcome“ galimai sveikina ir vadinamuosius „žaliuosius žmogeliukus“, atvykusius, kartojant juos pažodžiui, į be vyriausybės likusią valstybę.

Unikalus ir teisėjas

L.Laužiko išvada, kuria remiantis į teisiamųjų suolą pasodinti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos specialybės ketvirtakursė Viktorija Kolbešnikova bei buvęs jos draugas – vienos Kauno bendrovės, užsiimančios sporto prekių įrangos gamyba ir pardavimu, vadybininkas Linas Kleinas, – šių plakatų turinys ragina imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialiniu pagrindu, bei kursto prieš jas smurtauti ir fiziškai susidoroti.

Tiesa, anot išvados autoriaus, nelabai aišku, kam visa tai adresuota, tačiau, iškabinus šiuos plakatus, kurių teksto pabaigoje – šauktukas, viešai, juos galėjo perskaityti bet kas.

L.Laužiką nuspręsta kviesti į kitą teismo posėdį. Jam klausimų teigė turintys ne tik teisiamieji bei vieno iš jų advokatė, bet ir bylą nagrinėjantis specifiniu darbo stiliumi garsėjantis teisėjas Bronislovas Liatukas. „Prie ko čia Rusija?!“ –išsprūdo jam viešai skaitant L.Laužiko išvadą.

Nestandartiškai elgėsi šis teisėjas ir iškilus problemai, kaip apklausti vieną vargais negalais prisišauktą liudytoją, atvykusį į teismą su savo apie poros metų sūneliu. Nepilnamečiams dalyvauti teismo procese, jeigu šie neturi jame liudytojų statuso, kategoriškai draudžiama. Kol minėtas liudytojas buvo apklausiamas, jo mažylį, anot tėvo, verkiantį, kai lieka su svetimu žmogumi, teismo koridoriuje saugojo specialiai tam iškviesta B.Liatuko padėjėja. „Nepaliksi gi vaiko vieno gatvėje – kad neatsitiktų, kaip Rusijoje“, – nusprendė B.Liatukas, priminęs susirinkusiems į teismo posėdį šiurpią auklės, nužudžiusios jai paliktą vaiką, istoriją su visomis jos makabriškomis detalėmis. 

Vienas prisiminė, kitas – ne

Minėtas liudytojas buvo labai svarbus. Ir dėl to, kad, neturėdamas, kur palikti sūnaus, jis iki šiol neatvykdavo į teismo posėdžius, jau buvo ketinta atvesdinti jį prievarta.

Šis buvęs vienos Laisvės alėjos kavinės administratorius buvo vienas iš dviejų asmenų, kuriuos, peržiūrint vaizdo kamerų įrašus, teisėsaugininkams pavyko nustatyti kaip galimus nusikaltimo liudininkus. Teisme jis patvirtino matęs pernykštės Vasario 16-osios naktį kelis jaunuolius, priklijavusius Laisvės alėjoje plakatą, kurio turinys jam sukėlė juoką – dėl jame parašytų nesąmonių. „Pagalvojau, dar jauni, kvaili, nežino, ką daro“, – teigė jis.