Švelnūs pabarimai už prostitucijos verslą: panašu, kad teisėsauga beviltiškai pralaimi šią kovą

Gausa ir statistika

Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kvalifikuojantys šią nusikalstamą veiką, – pelnymasis iš kito žmogaus prostitucijos ir prekyba žmonėmis. Riba tarp šių veikų labai slidi, o bausmės gerokai skiriasi. Už prostituciją gali išsisukti su bauda, prekyba žmonėmis tokios išlygos nenumato: griežčiausia numatyta bausmė – iki dvylikos metų nelaisvės.

Pastaruoju metu teismų skelbiami nuosprendžiai sulaukia didelio visuomenės dėmesio – nuo šokiruojančiai švelnių iki kardinaliai sugriežtintų pirmos instancijos teismų sprendimų pakeitimų. Nuosprendžiai prostitucijos bylose neblogai įsikomponuotų šalia šokiruojančiai švelnių bausmių.

Pradėkime nuo to, ar visuomenė pastebi, kad su prostitucija kokiais nors būdais būtų kovojama. Viename populiariausių skelbimų portalų apstu kvietimų praleisti laiką su karšta pupyte, palepinti save, kad gyvenimas būtų gražesnis, transseksualų kvietimų ar valdovės pasiūlymų.

Informacijos apie paslaugos siūlytoją nedaug – ūgis, svoris, plaukų spalva, Zodiako ženklas. Paslaugos kainą nurodo ne visos, bet kai kurios labai konkrečios – pusvalandis atsieis 50 eurų, valanda – 100 eurų. Skelbimai lietuvių, rusų, anglų kalbomis arba akivaizdus mėginimas naudotis gūglo vertėju.

Skelbimų gausa perša mintį, kad vargu, ar Lietuvoje verstis prostitucija tikrai neteisėta, nes puikuojasi kelios dešimtys viešų skelbimų. Tokia gausa neturėtų stebinti, nes vertimasis prostitucija yra administracinis nusižengimas, kaip ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kartkartėmis politikai prisimena, kad dabartinis teisinis reguliavimas neefektyvus, nes prostitucijos mastai nemažėja, o sekso pirkėjai lieka šešėlyje ir nebaudžiami.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių surašyta dvylika protokolų dėl vertimosi prostitucija, keturi protokolai – už pakartotinį pažeidimą. Asmenys, kurie naudojosi prostitucijos paslaugomis minėtu laikotarpiu, nebuvo nustatyti.

Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ir prekybos žmonėmis jau papuola į kitą Baudžiamojo kodekso skiltį. Tačiau ir čia teisėsaugos derlius gana kuklus.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialia statistika, šių metų sausį–spalį užregistruotos keturios nusikalstamos veikos dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Į teismą perduotos bylos dėl penkių nusikalstamų veikų. Tiesa, pastarosios nusikalstamos veikos galėjo būti užregistruotos ankstesniais metais.

Šių metų sausį–spalį užregistruotos šešios nusikalstamos veikos dėl prekybos žmonėmis, dar trys – dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. Į teismą šiemet perduota viena byla.

Susigundė uždarbiu

Nuo šio kuklaus teisėsaugos derliaus keliaukime į Kauno apygardos teismą. Šį pavasarį paskelbtas nuosprendis byloje už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, tačiau dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

2017 m. teisėsauga pasiskelbė demaskavusi prostitucijos tinklą, tarp įtariamųjų – ir aukštųjų mokyklų darbuotojai. Kriminalistai išardė apie metus visoje šalyje veikusį pogrindinį prostitucijos tinklą, kurį organizavo lietuvė. Įtarimai buvo pareikšti aštuoniems asmenims, kurių amžius – nuo 22 iki 56 metų.

Tąsyk buvo sulaikytos prostitucijai užverbuotos dvylika moterų, kurių amžius – nuo 20 iki 30 metų. Moterys buvo atvykusios iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kolumbijos.

Teismą pasiekusioje byloje visą kaltę už inkriminuojamą nusikalstamą veiką mėgino prisiimti Eglė Grigonienė. Bylos duomenimis, pagrindiniais organizatoriais įvardijami E. Grigonienė ir Vytautas Vosylius. Jie kaltinti subūrę organizuotą grupę, taip pat koordinavę grupės narių veiklą, pelnęsi iš prostitucijos, ją organizavę ir jai vadovavę.

Teisiamųjų suole kompaniją E. Grigonienei palaikė jos sesuo ir mama, nors E. Grigonienė tikino, kad su byloje minimais įvykiais jos esą nesusijusios.

Iš dvylikos prostitucijai užverbuotų moterų vos viena – Kolumbijos pilietė – buvo pripažinta nukentėjusiąja. Neapsikentusi darbo pobūdžio ir sutenerių spaudimo, kolumbietė iššoko pro nuomojamo buto langą ir bėgo link prie bažnyčios matomų žmonių, kur sulaukė pagalbos.

Vėliau pareigūnams ji pasakojo, kaip atsidūrė Lietuvoje: interneto programėlėje susipažinusi su, kaip vėliau paaiškėjo, prostitucijos tinklo organizatore E. Grigoniene, nukentėjusioji susigundė siūlomu darbu už 350 eurų atlygį per dieną.

Nuo 8 iki 22 val. egzotikos ištroškę vyrai keitėsi nenutrūkstama eile, laiko pavalgyti ir pailsėti nebuvo. Šitaip septynias dienas iš eilės po 15–20 klientų.

Kaip aiškino nukentėjusioji, skelbime buvo parašyta, kad ieškomos damos-kompanionės, nebuvo parašyta apie tai, kad reikės dirbti prostitute. Lėktuvo bilietu pasirūpino E. Grigonienė, oro uoste pasitiko mergina, sėdo į automobilį ir kartu su dar viena mergina buvo nuvežta į butą. Kolumbietė buvo aprūpinta darbo priemonėmis – prezervatyvais ir lubrikantais.

Nuo tos dienos į butą pradėjo eiti vyrai. Jai buvo siunčiamos žinutės, kad jei vyras išbūdavo valandą – 100 eurų, jei pusę valandos – 50 eurų, o ji turėjo pranešti, kada vyras ateidavo, kada išeidavo. Vyrai eidavo vienas po kito, ji negalėjo pailsėti, sakė, kad jai skauda, nebegali kentėti ir toliau dirbti.

Kolumbietės aimanos padėjo tiek, kad jai buvo atneštas kremas gydytis, liepta purkštis putomis ir netinginiauti, o laiko poilsiui nebuvo numatyta. Kolumbietė aiškino, kad jai niekas nesakė, kad teks aptarnauti 20 vyrų per dieną. Nuo 8 iki 22 val. egzotikos ištroškę vyrai keitėsi nenutrūkstama eile, laiko pavalgyti ir pailsėti nebuvo. Šitaip septynias dienas iš eilės po 15–20 klientų.

Smurtas: prostitucijos tinklo organizatoriai, suteneriai neturi jokių skrupulų pinigus jiems uždirbančioms moterims. (Policijos nuotr.)

Švelnios bausmės

Kolumbietės parodymai byloje patvirtino negailestingus prostitucijos verslo užkulisius. Apsilankęs ispaniškai kalbantis klientas užvedė merginą ant kelio paaiškindamas, kad prostitucija Lietuvoje yra nelegali.

Tačiau ne taip paprasta, nežinant šalies, policijos komisariato adreso, neturint paso, net ir jį turint, ištrūkti iš stiprių sutenerių gniaužtų. Tačiau kolumbietė ryžosi šuoliui pro langą. Ji bijojo, nes neįvykdė reikalavimo į savo vietą atvilioti kitą kolumbietę, kad pati būtų paleista.

Prostitucijos tinklo organizatoriai, suteneriai neturi jokių skrupulų pinigus jiems uždirbančioms moterims. Šaltas nuotolinis bendravimas, kasdienis atsiskaitymas, atiduodant šeimininkams pusę uždirbtų pinigų ir kasdienė bejėgiška būklė, lydima baimės.

Šios istorijos epilogas kelia dviprasmiškų minčių. Nusikaltimas buvo įrodytas ir paskelbtos bausmės. Anksčiau minėti pagrindiniai organizatoriai nuteisti beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kitiems skirtos nuo metų ir dviejų mėnesių iki pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės. Tiesa, visiems bausmių vykdymas atidėtas.

Ar tokios bausmės sustabdys nuo solidžius pinigus nešančio prostitucijos verslo? Be to, visi teisiamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios 2017 m. iki šiol gyvena laisvą ir, tikėtina, visavertį gyvenimą. Priešingai nei prostitucijai užverbuotos merginos, kurios negalėjo kada nori išeiti iš paslaugoms išnuomoto buto arba laisvai pasirinkti, ką su kuo veikti.

Svaiginasi, kad užsimirštų

Pareigūnams suardžius prostitucijos tinklus, iš butų paimtas moteris globon priima Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI). Centro vadovė Kristina Mišinienė mato visai kitą šių moterų veidą, kaip verkdamos, nubėgusiu ant skruostų akių tušu, jos skambina savo vaikams, prašo dar pakentėti, kol mamytė uždirbs pinigų, nupirks kompiuterį ir grįš.

„Turi turėti daug laiko pokalbiams su jomis. Vienaip jos kalba tik paimtos iš tos aplinkos, kitaip – po mėnesio ir dar kitaip po pusės metų. Tačiau nesutikau nė vienos, kuri sakytų, kaip man ten buvo faina, kaip man patiko. Dažniausiai girdime – man reikia, aš privalau, turiu skolų. Jūs man duosite pinigų? Apmokėsite mano skolas? Tai ir neaiškinkite“, – apie nematomą prostitucijai pasiryžusių moterų veidą pasakojo K. Mišinienė. 

Požiūris: K. Mišinienės teigimu, prostitucija yra smurtas, todėl moterų baudimas yra beprasmis. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Joms visoms atrodo, kad truputį pakentės, greitai užsidirbs ir grįš į normalų gyvenimą. Tačiau, įsitraukus į veiklą, išeiti sudėtinga. Įtraukiama tarsi į liūną, atsiranda priklausomybių, atsiranda savęs smerkimas, tų moterų rankos dažniausiai supjaustytos nuo riešų iki alkūnių, jos svaiginasi septynias dienas per savaitę, kad užsimirštų, o suteneriai tai skatina, dar atveža ir miltelių, nes jos turi būti užsivedusios, kad galėtų išpildyti klientų troškimus.

K. Mišinienė įsitikinusi, kad prostitucija besiverčiančių moterų baudimas yra beprasmis. Dažnu atveju, jos yra sugniuždytos – neišsprendžiamos finansinės problemos, smurtas artimoje aplinkoje, apgaulė, mylimo žmogaus išdavystė, negalėjimas dėl įvairiausių priežasčių perprasti viliojančio pasiūlymo, priverstinė migracija, suirutė aplink ir kitos priežastys įstumia jas į šį negailestingą, atšiaurų pasaulį.

„Prabundu ryte ir pirma mano mintis – apsvaigti, nes kitaip neišgyvensiu, kai esu neapsvaigusi. Žinau, ką dariau vakar, užvakar, žinau, kad mano vaikas laukia, žinau, kad kažkam meluoju, žinau, kad praėjusią naktį klientas ant manęs tuštinosi ir šlapinosi man į burną, – už tai primetė papildomai 10 eurų“, – merginų pasakojimų nuotrupomis dalijasi centro vadovė.

Vokietijos mokslininkai įvertino, kad prostitucijoje išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai.

Tai yra smurtas

Prieš keletą metų į prostitucijos problemą atsisukę politikai dalijosi įvairiose šalyse, įskaitant tas, kuriose prostitucija legalizuota, atliktų tyrimų rezultatais: taip išnaudojamų moterų ir mergaičių psichikos ir sveikatos būklė labai prasta – trys iš penkių serga potrauminio streso sindromu, keturios iš penkių yra priklausomos nuo raminamųjų, skausmo malšinamųjų ar psichotropinių vaistų. Savižudybės rizika dvylika kartų didesnė, nužudymo rizika septyniolika kartų didesnė, o Vokietijos mokslininkai įvertino, kad prostitucijoje išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai.

„Jos tik neapykantą jaučia klientams. Nėra jokių gerų klientų. Tokios moterys neįsimyli sekso pirkėjų, čia tik pirkėjų įsivaizdavimas, kad jai gera su juo buvo. Niekai. Koks ten gera, kai po jo dar penki ar dešimt ateina“, – pastebi K. Mišinienė.

Jos gali ištisai pasakoti apie klientų nevalyvumą, kaip joms šlykštu jų kvapai, kaip iš proto varo spermos kvapas, o jų kambariai pradvisę finaliniu kliento „pasitenkinimo garantu“. Tačiau ji puikiai žino ir tai, kad gyvena iš jo piniginės, tad jei užmerks akis ir reikiamai padūsaus, jis pridės 20 eurų. Jos turi save svaiginti, kitaip jos neišgyventų. Kol būna tuose butuose, jos pasitempusios uždirba pinigus, bet išėjusios visos mirksta alkoholyje.

„Daug moterų esame ištraukę iš prostitucijos ir pastatę ant kojų. Kartais tokios, iš pirmo žvilgsnio, beviltiškos situacijos, kai ji jau kokius penkerius metus tame versle, ir, žiūrėk, suveikė, pakilo ir susitvarkė. Turi daryti viską iki maksimumo, o kaip bus, taip bus“, – KOPŽI centro misija tiki K. Mišinienė.

Centro vadovė supranta, kad labai sunku sujaudinti visuomenę, kalbant apie šią moters orumą žeminančią problemą. Įsitikinimas, kad jos visa tai daro, nes joms patinka, jos pačios pasirinko, apriboja bet kokias pastangas paskatinti pažvelgti giliau į trapios moters sutryptą pasaulį.

„Šitos moterys neišsikapsto, jos neturi galimybių, pasaulis jų visiškai negaili ir nejaučia jokios užuojautos. Prostitucija yra smurtas prieš moterį. Tačiau teisėsauga itin retai prostitucijai pritaiko prekybos žmonėmis Baudžiamojo kodekso straipsnį. Geriausiu atveju – pelnymąsi iš kito žmogaus prostitucijos“, – pastebi K. Mišinienė.

Nesuinteresuoti liudyti

Mažą ikiteisminių tyrimų, teismui perduotų bylų skaičių teisėsauga aiškina nusikaltimo latentiškumu. Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės, tokie tyrimai sudėtingi, asmenys nelinkę duoti parodymų, vadinasi, juos reikia rinkti kitais būdais. Tie kiti būdai – sudėtingesni, trunka ilgiau, o jei dar įsijungia tarptautinis elementas, bylos tyrimas ne tik kad sudėtingas, bet ir labai ilgas.

„Tiek asmuo, kuris verčiasi prostitucija, tiek asmuo, kuris naudojasi šiomis paslaugomis, tiek asmuo, kuris pelnosi iš prostitucijos, nesuinteresuoti duoti parodymus. Iš esmės šios nusikalstamos veikos išaiškinamos tik policijos pareigūnų dėka, kadangi patys žmonės dėl šių nusikalstamų veikų paprastai nesikreipia. Išimtiniais atvejais kreipiasi pašaliniai asmenys, pavyzdžiui, kaimynai, kurių namų pašonėje nuomojamame bute teikiamos prostitucijos paslaugos“, – nusikaltimų tyrimo specifika dalijasi G. Večerinskienė.

Brėžiant ribą tarp prostitucijos ir prekybos žmonėmis, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pelnymasis iš prostitucijos, jos organizavimas Baudžiamajame kodekse priskiriami nusikaltimams dorovei, o prekyba žmonėmis – asmens laisvei. Visiškai skirtingas šių nusikalstamų veikų objektas. Pagrindinis atskyrimo kriterijus – poveikis asmens laisvei.

„Kalbame ne tik apie fizinę, bet ir valios laisvę, valios pasirinkti elgesio variantą apribojimą“, – pastebi prokurorė.

Prostitucija Lietuvoje daugiausia verčiasi atvykusios iš trečiųjų šalių. Kolumbijos, Venesuelos moterys šioje rinkoje kol kas sudaro mažumą, Ukrainos merginos jau užima žymiai didesnę nusikalstamos rinkos dalį.

„Negalėčiau sakyti, kad karas buvo esminė priežastis, dėl kurios merginos iš Ukrainos ėmė plūsti į Lietuvą. Prostitucijos paslaugas teikiančių ukrainiečių Lietuvoje buvo ir anksčiau. Yra ir pokyčių. Tarkime, prieš dešimt metų mūsų merginos dažniau išvykdavo į užsienį teikti prostitucijos paslaugų, dabar mes lyg jau tapome tikslo šalimi, į kurią dirbti važiuoja iš užsienio. Ukrainiečių, teikiančių šias paslaugas, skaičius yra didžiausias iš visų teikiančių prostitucijos paslaugas“, – teigė G. Večerinskienė.

Kodėl staiga tapome tikslo šalimi? Anot prokurorės, lemia daug faktorių, bet vienas jų – gyvenimo gerbūvis, ekonominis šalies išsivystymas. Be to, ukrainietėms ne taip jau sudėtinga patekti į Lietuvą.

Simbolinė atsakomybė

Bet koks verslas, juolab nusikalstamas, nevyktų, jei nebūtų paklausos. Jau minėjome, kad šiemet nebuvo nustatyta asmenų, pasinaudojusių prostitucijos paslaugomis. Jas teikiančių ar jas organizuojančių – mažai. Baudas ar bausmes už šias nusikalstamas veikas galima vadinti simbolinėmis, palyginti su pelnu.

Administracinis nusižengimas – vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas vertinamas griežčiau – nuo 140 iki 300 eurų.

„Mano asmenine subjektyvia nuomone, baudos yra gana nedidelės, palyginti kokios pajamos gaunamos iš prostitucijos, tačiau situacija nelygi situacijai, kalbu tik apie tas, kurias matai ikiteisminiuose tyrimuose. Matome, kad kai kuriuose ikiteisminiuose tyrimuose gavusios baudas merginos be problemų jas sumoka. Kartais už jas sumoka veiklos organizatoriai ir išėjusios jos vėl verčiasi prostitucija iki kito karto, kol pareigūnai jas vėl nubaus“, – G. Večerinskienė pabrėžia, kad prokuratūros funkcija bausti asmenis, kurie pelnosi iš šitos veiklos, kurie šitą veiklą organizuoja.

Specifika: anot G. Večerinskienės, prokuratūra koncentruojasi į sistemines veikas – kai organizuojamas merginų atvežimas, vietos veiklai organizavimas, klientų parūpinimas. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Merginos, kurios pačios verčiasi prostitucija, nėra prokuratūros tikslas. Prokuratūros tikslas persekioti tuos asmenis, kurie iš šitos veiklos, klientų ieškojimo gauna didžiausią finansinį atlygį.

„Pelnymasis iš kito žmogaus prostitucijos, nesvarbu, kiek sunkus būtų darbo įdėjimo, įrodymų rinkimo prasme, yra apysunkis nusikaltimas. Jei baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys teisiami pirmą kartą, neįmanoma, kad jie būtų nuteisti laisvės atėmimo bausme“, – aiškina prokurorė G. Večerinskienė, nes Baudžiamasis kodeksas sako, kad pirmą kartą už apysunkius nusikaltimus teisiamiems asmenims reali laisvės atėmimo bausmė netaikoma, paprastai skiriama bausmė su atidėjimu. Griežčiausia taikoma bausmė už pakartotinai vykdytą nusikaltimą gali siekti šešerius metus nelaisvės.

Prekyba žmonėmis Baudžiamajame kodekse priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Anot prokurorės, įrodyti šį nusikaltimą yra dar sunkiau, o maksimali bausmė siekia dvylika metų nelaisvės. Lietuvoje tik viena byla dėl prekybos žmonėmis šiais metais perduota į teismą.