Sumaištis kapinėse: ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad tai gali pasikartoti bet kur

Apie 12 val. kažkas Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad dega už Upninkų bažnyčios esančios naujosios šios gyvenvietės kapinės.

Į įvykio vietą nuskubėję vietinės ugniagesių komandos ugniagesiai rado smilkstančią vieną iš ten esančių devynių kapaviečių.

Iš karto tapo aišku ir, kas sukėlė gaisrą, – ant kapavietės stovėjo, kaip manoma, nuo karščio trūkęs stiklinis žvakės indas. Tik nebuvo aišku, kokiame gylyje ir kiek laiko jau smilksta šią nemažą 3x3 m kapavietę dengiančios nuo sausros išdžiuvusios durpės.

Iš pradžių dar bandyta gesinti šį gaisrą kibirais, nes privažiuoti su sunkiasvore technika prie kapavietės buvo neįmanoma. Tačiau, galiausiai konstatuota, kad be specialaus ugniagesių švirkšto šioje situacijoje neapsieit. Laimė užteko jo ilgio.

Šio gaisro likvidavimas truko apie pusvalandį.

Kita palanki aplinkybė, kurią portalui kauno.diena.lt buvo linkę akcentuoti šią kapavietę gesinę Upningų ugniagesiai, – ji buvo aptverta betonine tvorele. O tai neleido gaisrui išplisti, nes per spygliuočius ar tujas, puošiančias ne vienus kapus, jis galėjo nuvilnyti per visas kapines. Ypač pučiant smarkesniam vėjui.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės Džiugintos Vaitkevičienės, tokių nelaimių kapinėse jau yra buvę. Ypač degios yra daug eterinių aliejų turinčios tujos. Ir tokie gaisrai dažniausiai registruojami, prasidėjus masiniam kapų lankymui prieš Motinos ar Tėvo dieną. Nes skubant aplankyti po visą Lietuvą išbarstytus savo artimųjų kapus, kartais tik uždegamas ant plikos žemės, šios net nenušlavus, pastatytas plastmasinis žvakės įdėklas. O šio dagtis gali būti ir kreivas, dėl ko po kurio laiko gali pradėti degti ir pats įdėklas, šalia kurio – ir išdžiuvusios durpės ar kokie nors degūs augalai.

Anot ugniagesių gelbėtojų atstovės, yra buvę atvejų, kai tokiomis aplinkybėmis nukenčia ne viena kapavietė.