Buvęs jaunimo mentorius R. Jakštys už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą teistas tris kartus. Pirmajai bylai iškilus į viešumą, aukų vis daugėjo – jis nuskriaudė mažiausiai dešimt vaikų.
Berniukų tvirkintojas už grotų sėdo prieš dvejus metus, tačiau netrukus prašėsi į laisvę.
„Visiškai laikėsi visų taisyklių, lankė įvairiausias ugdymo programas. Tai darė tam, kad ateityje būtų kuo mažesnė pakartotinio nusikaltimo rizika“, – aiškino R. Jakščio advokatas Aloyzas Kruopys.
Lygtinis paleidimas vaikus nuskriaudusiems seksualiniams nusikaltėliams buvo draudžiamas, tad R. Jakštys kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Savo jis pasiekė – birželio 11 d. durys atvertos.
„Konstitucinis Teismas nustatė, kad absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui, prieštarauja Konstitucijai“, – atsakyme LNK žurnalistams rašė Konstitucinio Teismo teisėja Giedrė Lastauskienė.
„Į taisykles, kaip tai bus padaryta, Teisingumo ministerija atkreips dėmesį, nes mes turime užtikrinti ir aukų apsaugą“, – tikino laikinoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
R. Jakštys į laisvę išėjo anksčiau. Jis Pravieniškėse praleido dvejus metus ir tris mėnesius. Nors subendrinus bausmes, teismas jam skyrė virš ketverių metų nelaisvės, galutinis sprendimas dar neįsigaliojo, nes buvo apskųstas.
„Ir už nužudymus, ir už narkotikus bei daugybę sunkių nusikaltimų priešlaikinis paleidimas gali būti taikomas“, – kalbėjo A. Kruopys.
Paskui R. Jakštį į laisvę seka dar du seksualiniai nusikaltėliai. Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, šiuo metu už grotų sėdi 174 pedofilai. Po Konstitucinio Teismo sprendimo daugiau nei pusė, t. y. net 91, jau prašosi į laisvę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot specialistų, tokia sistema spjauna aukoms ir jų tėvams į veidą.
„Mes savotiškai išpildome visų seksualinių prievartautojų svajonę ištirpti, išnykti bendroje minioje, kad jie būtų nepastebimi, tad taktiškai padaryta didelė klaida“, – aiškino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Teigiama, kad seksualinę prievartą patyrę žmonės dažnai bijo kreiptis į teisėsaugą, tad situacija tik blogės.
„Tokiems asmenims bus sudarytos sąlygos vykdyti nusikaltimus greičiau ir tuomet vėl išeiti į laisvę“, – sakė K. Mišinienė.
„Su tokiais nuteistaisiais jau dirba probacijos pareigūnai, kurie likusį laikotarpį jį prižiūri“, – dalijosi advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.
Konstitucinis Teismas argumentavo esą viltis išeiti anksčiau laiko skatina nusikaltėlius keistis ir elgtis geriau.
„Pabrėžė tai, kad nuteisimo bausmė nėra tik atpildas. Bausmės paskirtis yra ir dar viena – turi būti koreguojamas elgesys“, – aiškino R. Jurka.
Pasak advokato, po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo ant lygtinio paleidimo komisijos pečių kris didžiulė atsakomybė – reikės itin kruopščiai įvertinti, ar pedofilas gali būti paleistas.
„Vertinama pačiais įvairiausiai pjūviais, įskaitant ir psichologinį vertinimą, ar nuteistasis padarė išvadas, ar tai nėra tik išorė. Šie nusikaltimai yra patys jautriausi, nes žala padaryta vaikui yra negrįžtamas dalykas“, – komentavo R. Jurka.
Pedofilų paleidimus filtruoja ir teismai esą palankų komisijos sprendimą prokuroras gali apskųsti.
„Nepavadinčiau šio nutarimo Pandoros skrynios atvėrimu, tačiau atverta galimybė kreiptis“, – sakė R. Jurka.
Už seksualinius nusikaltimus nuteistas ir buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius. Nors už grotų sėdo septyneriems metams, į laisvę galės prašytis atlikęs pusę bausmės, t. y. po trejų su puse metų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)