Petrašiūnų kriminalas: pravaikštininkas egzaminavo darbdavius, o šie – specialiąsias tarnybas

Viskas prasidėjo nuo vienos bendrovės atstovo pranešimo, užregistruoto apie 13.50 val., kad ilgametis jos darbuotojas nuo penktadienio nesirodo darbe. Jo telefonas išjungtas. Baiminamasi, kad galėjo sutrikti šio šeštą dešimtį bebaigiančio asmens, kuris jau buvo patyręs insultą, sveikata.

Anot Kauno policijos atstovės, gavę tokį pranešimą, jos kolegos pirmiausiai patikrino, ar minėtas asmuo nebuvo pristatytas į policiją bei gydymo įstaigas. Stiprinant asmens duomenų apsaugą, bendradarbio pasigedę kolegos tokios galimybės nebeturi, net, jeigu jis gyvena vienas ir neturi artimųjų.

Konstatavę, kad minėtuose sąrašuose tokio asmens nėra, policijos pareigūnai nuvyko į jo namus viename R. Kalantos gatvės daugiabutyje. Tačiau, kiek bebeldė, niekas jiems šio vyro buto durų neatidarė.

Galiausiai, jau paliekant daugiabutį, buvo pastebėta, kad praviras ieškomo asmens buto antrajame aukšte langas. Tada kreiptasi pagalbos į ugniagesius gelbėtojus.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje apie praėjusios paros iškvietimus teigiama, kad policijos prašymo patekti į vieną R. Kalantos gatvės butą jie sulaukė 15.31 val. Ir pateko į jį, panaudoję ištraukiamas kopėčias. O po to įleido iš vidaus į šį butą ir policiją.

Kas ten rasta, ugniagesių gelbėtojų suvestinėje nepranešama.

Anot policijos atstovės, buto viduje aptiktas ieškomas asmuo. Tačiau duomenų, kad šis, pavyzdžiui, slėptųsi po lova ar tualete, ji neturi. Bet girdėjo iš kolegų, kad buto šeimininkas buvo akivaizdžiai neblaivus.

Tiesa, jis dar bandė kontratakuoti, kad jam reikia medikų pagalbos.

Buvo jam iškviesti ir greitosios medikai. Tačiau šie, apžiūrėję šį ligonį ir suteikę jam reikiamą pagalbą, konstatavo, kad į gydymo įstaigą jo vežti nereikia.

Kaip sunkiai buvo girtas šis specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlęs 1965 m. gimęs vyras, policijos atstovė atsakyti negalėjo. Kadangi jis buvo savo namuose, niekas jo girtumo nenustatinėjo. O, ką daryti su juo toliau, tegul sprendžia darbdaviai.

Beje, pastarieji kitą kartą, jeigu šįkart jam atleis, jau gali jokios pagalbos jam neorganizuoti, nors šios jau gali iš tikrųjų prireikti.