Netapęs politiku, ėmėsi sukčiavimo?

Biografijos vingiai

Kitų įtariamųjų organizatoriumi tituluojamas Antanas Kandrotas minimas net keliuose ikiteisminiuose tyrimuose. Anksčiau jo pavardė puošė "Vieningo Kauno" sąrašą. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose A.Kandroto pavardė – tarp šios organizacijos stebėtojų.

Tačiau politinė karjera šiam piliečiui nesusiklostė. "Kauno dienos" žiniomis, apie galimą potraukį verstis šešėliniais verslais sužinoję kolegos pasirūpino, kad sukompromituoti organizaciją galinčio veikėjo pavardė neteptų sąrašo.

Šiuo metu A.Kandrotas skelbiasi esantis bendrovės "Skaivarė" direktoriumi. Oficialiai bendrovėje dirba tik vienas žmogus. Pavyko patikslinti, kad įmonė teikia ne teisines, kaip nurodyta, paslaugas, o buhalterines.

"Kauno dienos" žiniomis, buvęs politikas buvo siejamas ir pastebimas su Kaune gerai žinomos Agurkinių nusikalstamos grupuotės nariais.

Aukso gysla

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno skyriaus pareigūnai atlieka mažiausiai du ikiteisminius tyrimus, kuriuose minima A.Kandroto pavardė su skirtingomis kompanijomis.

Abiejuose juose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, atrodo, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis ir pagal tą pačią nusikalstamą schemą.

Vokietijoje perkami nefasuoti naftos produktai. Nurodoma, kad jie parduodami Rumunijos kompanijai pritaikant nulinį PVM procentą. Tačiau pareigūnai įtaria, kad iš tiesų naftos produktai nelegaliai būdavo parduodami Lietuvoje. Taip išvengiama PVM ir akcizo mokesčio į biudžetą.

"Daug klaustukų, kaip ten iš tiesų su tais degalais buvo. Įtariamieji savo schemų neaiškina", – apie sunkiai dėliojamą šešėlinį naftos produktų verslą aiškino ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Bankus ignoravo

Viename iš dviejų ikiteisminių tyrimų įtariama, kad A.Kandrotas kartu su Andriumi Šarkausku ir Audriumi Rule pasinaudojo bendrovės "Remilgė" vardu. Trijulė su "Remilge" nebuvo susijusi jokiais darbiniais santykiais, tačiau vienas iš kompanijos esą realiai dalyvavo bendrovės veikloje, sudarant sandorius su įvairiais juridiniais asmenimis.

Oficialiame "Remilgės" aprašyme nurodoma, kad įmonės veikla buvo siuvykla. Įmonė neturėjo licencijos verstis nefasuotų naftos produktų prekyba, pirkti registruotų degalų talpyklų.

Tyrėjų surinktais duomenimis, per du mėnesius per tris kartus iš skirtingų Vokietijos kompanijų "Remilgė" pirko beveik 529 tonas tepalinės alyvos už kiek daugiau nei 460 tūkst eurų, daugiau nei 3 tūkst. tonų benzino beveik už 3 mln. eurų ir beveik 1,5 tūkst.tonų dyzelino už bemaž 461 tūkst.eurų.

Kitame ikiteisminiame tyrime aiškėja, kad beveik tuo pačiu laikotarpiu A.Kandrotas su A.Šarkausku ir Romu Jablonsku įsigijo dar per 250 tonų naftos produktų.

Tik šiuo atveju, teigiama, A.Kandrotas buvo bendrovės "Stelažai LT" vadovas ir akcininkas, o tos pačios bendrovės direktoriumi tituluotas R.Jablonskas. Šiam sandoriui prireikė kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų.

Įdomiausia šiuose sandoriuose tai, kad vyrai su vokiečių kompanijomis atsiskaitydavo grynaisiais.

"Gali būti, kad jie specialiai operacijas vykdė grynaisiais. "Remilgė" tokia banguojanti, beveik visada buvo ties bankroto riba. Jei tokias sumas būtų paleidę per bankus, pastarieji galbūt būtų sustabdę atsiskaitymus. Jie atsiskaitymą rodė grynais – iš vienos kišenės į kitą", – paaiškino prokuroras O.Vasiliauskas.

Pasidalija mokesčius

Naftos produktų įsigijimas – tik juodo sandorio pradžia. Abiem atvejais nurodoma, kad su nuliniu PVM įsigyti naftos produktai buvo parduoti Rumunijoje registruotai kompanijai. Tačiau tyrėjai neabejoja, kad visi tūkstančiai tonų naftos produktų buvo realizuoti Lietuvoje.

Remiantis panašiomis nusikalstamomis schemomis pareigūnai nesunkiai skaičiuoja į veikėjų kišenes subyrėjusį pelną, kurį sudaro nemokėtas PVM ir akcizo mokestis.

"Jie uždirba pusę degalų kainos, nes, nelegaliai parduodami tuos degalus Lietuvoje, jie nemoka nei PVM, nei akcizo. Šie mokesčiai sudaro faktiškai pusę degalų kainos. Jie sumoka už degalus tiek, kiek jie kainuoja Lenkijoje, Latvijoje ar Lietuvoje, o paskui rodo jo pardavimą. Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių, tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM ir akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką", – ironizavo prokuroras.

Tyrėjai pastebėjo, kad iš pradžių nelegalūs naftos produktų verslininkai dar mėgino vesti buhalteriją. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė žinomai melagingus duomenis apie realizuotus naftos produktus nurodydami, kad juos pardavė ES PVM mokėtojams.

Tačiau įtariamųjų nurodyta kompanija Rumunijoje tyrėjams paaiškino neturėjusi jokių sandorių dėl naftos produktų, juolab kad svečios šalies kompanija su tokio pobūdžio verslu neturi nieko bendra.

Tose bylose vieni ant kitų verčia bėdą ir tikisi, kad taip liks nekalti, bet jei niekas neprisiima tos kaltės, tai kalti lieka visi.

Naudojasi spragomis

Panašias bylas tiriantys pareigūnai neslepia, kad šešėlinė prekyba naftos produktais Lietuvoje įsigalėjusi. Specialiai šešėliniam verslui sukuriamos įmonės. Pasinaudojus jomis kokius metus, liaudiškai tariant, jos būna "nuskandinamos, parduodamos, perparduodamos ir neva dėl nuostolių nesėkmingai baigia savo veiklą. Šiuo metu ir "Remilgė", ir "Stelažai LT" yra bankrutavusios bei likviduotos.

Pasak prokuroro, tokių verslų kūrėjai, kaip įprasta, būna įsteigę ne vieną įmonę. Jas valdo tie patys veikėjai, rodantys, kad degalai esą išvažiuoja iš Lietuvos, vyksta atsiskaitymai ir nebūtinai grynaisiais, tačiau ir perkančios, ir parduodančios įmonės bankinių sąskaitų valdytojas būna tas pats asmuo. Jis paprasčiausiai permeta pinigus iš vienos kišenės į kitą, valdo tą verslą, būna susitaręs su nesąžiningais pardavėjais bei dalijasi gautą pelną.

"Pagrindinė problema yra ta, kad VMI, nors ir kontroliuoja, bet iki galo kaip ir neturi galimybių sukontroliuoti. Jiems pristato dokumentus ir pagal juos jie turėtų pateikti užklausas užsienio šalių administratoriams. Tai ne visada daroma, žinoma, visa tai užtrunka ir taip atsiranda lyg ir spraga", – pastebi O.Vasiliauskas.

Gudrūs lietuviai naudojasi, žinodami mokesčių pavidalu gaunamas sumas, už kurias galima visai neblogai gyventi. Naftos verslas – viena pelningiausių nelegalių verslo šakų. Čia didžiausias PVM ir akcizas.

Pozicijos neviešina

Dar vienas, beveik visų šešėlinio verslo naftos produktais verslų braižas: įtariamieji kaip karštą bulvę mėto nusikalstamos schemos organizatoriaus karūną. "Tose bylose vieni ant kitų verčia bėdą ir tikisi, kad taip liks nekalti, bet jei niekas neprisiima tos kaltės, tai kalti lieka visi", – pastebėjo O.Vasiliauskas.

Prokuroras neslėpė, kad nereitai įtariamieji už tas pačias nusikalstamas veikas įkliūna ne kartą. Galimam šių aprašytų aferų organizatoriui A.Kandrotui šiemet jau teko išgirsti nuosprendį dėl rengimosi padaryti nusikaltimą ir sukčiavimo. Alytaus rajono apylinkės teismo jis nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Teismo nutartyje dėstoma, kad A.Kandrotas su bendrininkų grupe rengėsi apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – lengvatinį beveik 25 tūkst. eurų kreditą. Alytaus teismo nuosprendį kompanija apskundė Kauno apygardos teismui, bet šis paliko apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų skundai pasiekė Aukščiausiąjį teismą, tad laukiama galutinio verdikto.

Pagal Alytuje nagrinėtos nusikalstamos veikos laiką galima manyti, kad A.Kandrotas tuo pat metu sukosi galimo šešėlinio verslo naftos produktais sūkuriuose.

Deja, patikslinti šių detalių "Kauno diena" negali. Maloniai dėstęs savo poziciją, argumentavęs kiekvieno galbūt nusikalstamo veiksmo detales, nesusipratimus ir kitus niuansus, A.Kandrotas persigalvojo ir uždraudė dienraščiui naudoti menkiausią paaiškinimą iš pokalbio telefonu įrašo.