Keturratininkų žūties byla: ar pavyks kaltinamajai su mamos pagalba išlįsti per adatos skylutę?

Tragiška kaktomuša

Kaip jau rašyta, ši tragedija, kokios Čekiškės apylinkėse jau nebuvo seniai, įvyko 2022-ųjų rugsėjo 10-osios vakarą.

Policijos suvestinės tada pranešė, kad apie 20.15 val. Kauno rajone, Lelerviškių kaime, susidūrė lengvasis automobilis „Audi A4“, vairuojamas moters, gimusios 2000 m., ir keturratis motociklas „Cfmoto Cforse 520L“. Žuvo pastaruoju važiavę sutuoktiniai: keturratį vairavęs 1970 m. gimęs vyras ir jo 1971 m. gimusi keleivė. O „Audi“ vairuotoja, suteikus jai gydymo įstaigoje pagalbą dėl sumuštos kojos, išleista gydytis ambulatoriškai.

Po tragedijos kalbinti vietiniai gyventojai portalui kauno.diena.lt teigė, kad viskas įvyko rajoninės reikšmės asfaltuotame kelyje Liučiūnai-Vilkija. Ir ties įvykio vieta yra kelio vingis, kuris puikiai matomas, nes nėra apaugęs medžiais. Tačiau panašu, kad, galimai dėl pasirinkto nesaugaus greičio, kažkas iš susidūrimo dalyvių išvažiavo jame į priešingą eismo juostą.

Be to, anot minėtų Čekiškės seniūnijos gyventojų, šios tragiškos kaktomušos vieta susidūrimo dalyviams turėjo būti gerai žinoma, nes „Audi“ vairuotoja kilusi iš šių apylinkių. Kaip ir keturračio keleivė, lankiusi tada su sutuoktiniu čia tebegyvenančius artimuosius. Jie patys gyveno Kėdainių rajone – Josvainių seniūnijoje.

Atsakyti į klausimą, kuri transporto priemonė, kirtusi ištisinę ženklinimo liniją, išlėkė šiame kelio vingyje į priešingą eismo juostą, padėjo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Nes vienintelė gyva likusi šios tragiškos kaktomušos dalyvė – „Audi“ vairuotoja A. Rakauskaitė ikiteisminio tyrimo metu nei pripažino savo kaltę, nei sutiko duoti parodymus.

Atsidūrė aštuoniukų spąstuose

Po minėtos ekspertų išvados A. Rakauskaitei buvo pareikštas kaltinimas nesilaikius visų būtinų kelyje atsargumo priemonių – nepasirinkus saugaus greičio, nesilaikius dešinio krašto, nesuvaldžius automobilio ir kirtus ištisinę liniją, dėl ko įvyko susidūrimas su priešinga eismo juosta važiavusiu keturračiu.

Nustatyta, kad įvykio metu A. Rakauskaitė, kaip ir keturračio vairuotojas, buvo blaivi. O žuvusiųjų keturračio greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 58 km/val. Tuo tarpu „Audi“, kurią vairavo A. Rakauskaitė, – apie 80 km/val. T.y. nė vienas iš jų šiame kelyje leistino greičio neviršijo.

Aistė Rakauskaitė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šią bylą buvo galima baigti susitaikymu su jau suaugusiais žuvusiųjų vaikais, jeigu „Audi“ vairuotoja, taip pat tikusi pagal amžių velioniams į dukras, būtų iš karto pripažinusi savo kaltę bei atlygintų patirtą moralinę arba neturtinę žalą, jeigu to būtų prašoma.

Tačiau dėl jos pasirinktos jau minėtos pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, neatmetama, kad pasufleruotos tuomečio jos advokato, ši byla pasiekė teismą, nors, turėdama vairavimo teises nuo aštuoniolikos metų, šios tragiškos kaktomušos kaltininkė nebuvo nė karto bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio kilo eismo įvykis, per kurį žuvo žmonės, Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Be to, A. Rakauskaitei spyriojantis ir atsisakant duoti parodymus, nukentėjusiųjų šioje byloje skaičius išaugo nuo dviejų iki aštuonių – prie žuvusiųjų sūnaus bei dukters prisijungė ir velionių mamos, broliai bei seserys.

Pavėluota išpažintis

Pirmasis šios bylos teismo posėdis, į kurį A. Rakauskaitė jau atvyko su kitu advokatu, įvykęs birželio viduryje, prasidėjo nuo nukentėjusiųjų atstovės pateiktų ieškinių, kuriais prašyta priteisti jos atstovaujamiesiems bendrą daugiau kaip 200 tūkst. eurų moralinį atlygį arba neturtinę žalą. Dar 10 tūkst. eurų prašyta už padarytą turtinę žalą, t.y. laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidas.

Civiliniu atsakovu šioje byloje pripažinta bendrovė „Compensa“, kurioje buvo apdrausta teisiamosios mamos vardu registruota „Audi“.

Pripažinusi teisme savo kaltę A. Rakauskaitė pasakojo važiavusi tą lemtingą vakarą iš tėvų namų į degalinę Vilkijoje ir jau iš toli matė prieš artėjantį kelio vingį priešpriešiais atvažiuojančią kitą transporto priemonę. Esą pažiūrėjus į šios šviesas, jai pasidarė tamsu akyse, dėl ko ji norėjo sustoti. Tačiau nespėjo – pajuto smūgį.

Padedama savo naujojo advokato, prieš tai prašiusio pritaikyti šiai bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajai pripažįstant savo kaltę, A. Rakauskaitė neneigė esanti kalta, kad dėl pasirinkto greičio ir važiavimo labiau kelio viduriu nespėjo laiku sustoti. Maža to – išvažiavo į priešingą eismo juostą.

Tačiau ašaros jos akyse pasirodė tik pasakojant apie tai, kaip po susidūrimo keturračio keleiviams nebeatsiliepiant, ji skambino telefonu 112. Ir nepajėgė vykdyti atsiliepusio operatoriaus nurodymo nueiti ir patikrinti, ar jie gyvi. Tai padarė pro šalį važiavusio kito automobilio vairuotojas, perėmęs iš jos bendravimą su Bendruoju pagalbos centru.

Žaizdos negyja

Teisiamosios apklausa užtruko vos septynias minutes. Tuo tarpu ašaras sunkiai tramdę žuvusiųjų artimieji turėjo pasakoti apie tai, ką jiems teko išgyventi, ir, kodėl jie prašo už tai piniginės kompensacijos, pusantros valandos.

Nors bylai buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nukentėjusieji buvo apklausti, nes jų advokatė pateikė teismui naujus patikslintus ieškinius, kurie sumažėjo minėtai draudimo bendrovei jau sumokėjus žuvusiųjų vaikams bei mamoms nemažas sumas iš prašytų ieškinių.

Maža to, ši draudimo bendrovė sutiko mokėti vieno iš žuvusiųjų mamai, su kuria jie gyveno ir kurią visiškai išlaikė, gaunančiai vos 218 eurų senatvės bei našlės pensiją, po 175 eurų priedą kas mėnesį iki gyvos galvos.

Minėta aštuntą dešimtį įpusėjusi senolė po sūnaus ir marčios žūties liko visiškai viena vienkiemyje tarp miškų, nuo kurio iki arčiausios autobuso stotelės, galinčios nuvežti į kokią nors parduotuvę – pusantro kilometro. Jau nekalbant, kad dėl patirtų pergyvenimų smarkiai suprastėjo jos sveikata.

Šiuo metu močiutę prižiūri pas ją gyventi atsikėlusi anūkė – žuvusiųjų dukra, kuri dėl to metė darbą Kaune, nes jame reikėjo būti anksti ryte. Žuvusio tėčio funkcijas – atlikti visus vyriškus darbus šioje senovinėje sodyboje perėmė anūkas, dėl to šiuo metu gyvenantis tarp močiutės vienkiemio ir savo namų Kėdainiuose.

Neatsigavusi iki šiol, anot vaikų, kurie buvo apklausti teisme kaip nukentėjusieji, ir žuvusios keturračio keleivės mama, pas kurią ji prieš pat tragediją su sutuoktiniu viešėjo.

Kaip klausė, taip atsakė

Sunku buvo klausytis sunkiai ašaras valdžiusių nukentėjusiųjų apklausų ne tik todėl, kad jie turėjo prisiekti, jog nemeluos, ir buvo įspėti, kas jiems gresia už melagingus parodymus, kai kaltinamajai, pagal Lietuvos teismuose taikomą praktiką, to daryti nereikėjo.

Glumino ir teisiamosios advokato bei jau minėtos draudimo bendrovės atstovo klausimai nukentėjusiesiems. Pavyzdžiui, ar jūs turite nuotraukų arba galite pateikti telefoninių pokalbių su žuvusiaisiais išklotines, kad galėtumėte pagrįsti, jog tarp jūsų buvo artimi ryšiai?

„Jeigu būčiau žinojęs, kad tai įvyks, būčiau šią informaciją kaupęs!“ – neišlaikė vieno iš nukentėjusiųjų nervai.

Kitas į teisiamosios advokato klausimą, kaip jis apskaičiavo, kad brolio netektis kainuoja būtent tiek, atrėžė: „Aš manau, kad jūs, kaip advokatas, mano vietoje prašytumėte ne 20 tūkst. eurų, o milijono!“

Aš manau, kad jūs, kaip advokatas, mano vietoje prašytumėte ne 20 tūkst. eurų, o milijono!

Klaiku buvo klausytis ir, kokiomis aplinkybėmis vienas iš žuvusio keturračio vairuotojo brolių sužinojo apie šią tragediją. Jis rado anksčiau šią informaciją feisbuke, negu artimiesiems apie tai pranešė policija.

O po minėto dueto klausimų, kas dabar valdo močiutės, kuri gavo iš draudimo dalį kompensacijos, pinigus, ir, ar ši žino apie tai, jau buvo sunku suprasti, kas čia yra teisiamas. Visa tai reziumavo iš vienos į šią mėsmalę, praėjus vos metinėms po tragedijos, patekusios nukentėjusiosios lūpų pasigirdęs šauksmas tyruose: „Duokite mums atsigauti!“

Sunkiai valdė emocijas, matydama nesibaigiančias žuvusiųjų artimųjų ašaras, ir pati teisiamoji.

Nuomonės išsiskyrė

Verkė A. Rakauskaitė ir per baigiamąsias šios bylos kalbas. Nors prokurorė pasiūlė jai tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę, nes tai – pirmoji jos akistata su Temide.

Prokurorė siūlė skirti teisiamajai ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimą, tačiau dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinti šį terminą trečdaliu – iki dvejų metų ir dešimties mėnesių, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams. Ir atimant vieneriems metams teisę vairuoti transporto priemonę bei priteisiant apie 1500 eurų už byloje atliktas ekspertizes bei apie 7000 eurų nukentėjusiesiems už jiems advokato suteiktas paslaugas.

A. Rakauskaitės advokatas siūlė atleisti jo ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, nes ji neteista, nebausta administracine tvarka, labai pergyvena dėl to, kas atsitiko, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nors teisiamosios mama prisipažino teismui sužinojusi, kas nutiko jos dukrai tik kitą dieną. Po to, kai apie tai jai pasakė kaimynai.

Pati teisiamoji, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, buvo linkusi pasakoti, kaip ji blogai jaučiasi – tebesilanko pas psichologą, bei labai bijojo vėl sėsti prie automobilio vairo, bet padėjo mama. Ir vertė kaltę buvusiam savo advokatui, apsunkinusiam ir taip sunkią jos padėtį, nes šis liepė jai neprisipažinti ir neduoti parodymų.

Teismas savo sprendimą šioje byloje planuoja skelbti gruodį.