Įsiteisėjo nuosprendis Kauno pavežėjui, po mamos nužudymo dar kelis metus vežiojusiam keleivius

Kruvinos Kalėdos

Kaip jau rašyta, M. Volkovo mama, kuriai buvo 67-eri, gyvenusi su neįgaliu sutuoktiniu ir išsiskyrusiu sūnumi, buvo rasta nužudyta 2019-ųjų gruodžio 25-osios pavakarę savo namuose Garliavoje. Ji aptikta lovoje sužalota galva. Netoliese buvo ir nusikaltimo įrankis – kirvis, kurio kotas buvo apgaubtas polietileniniu maišeliu.

Policijos areštinėje tą vakarą atsidūrė ir sunkiai vaikštantis velionės sutuoktinis, radęs negyvą žmoną bei kvietęs pagalbon antrajame aukšte gyvenantį sūnų, ir šis, tuo metu miegojęs savo kambaryje. 40-mečiui M. Volkovui sulaikymo metu buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas. Jo 68-erių tėvui – 1,65 promilių.

Apie tai, kaip šeima šventė Kūčias, abu sulaikytieji, kuriems abiem iš pradžių buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, pasakojo vienodai. Tačiau apie pirmąją Kalėdų dieną, nuo kurios vidurdienio toliau vartojo alkoholį, – jau skirtingai.

Šešėlis krito ant sūnaus

Sūnus buvo linkęs akcentuoti, kad tėvo akys, kitą dieną vėl sėdus prie stalo, atrodė baisiai – lyg jis būtų pamatęs velnią. Nors tėvas teigė aptikęs negyvą žmoną tik tos dienos pavakarę – apie pusę šešių. Jau po to, kai neblaivus prigulė, palikęs ją su sūnumi. Ir prabudęs neprisišaukė sutuoktinės, prižiūrėdavusios jį dėl turimos ligos, į savo kambarį.

Abu įtariamieji tikino ir, kad negirdėję jokio triukšmo. Nors ekspertai neatmeta, kad nužudytoji dar bandė nesėkmingai gintis. Be dešimties trauminių poveikių į galvą kirviu, rankomis bei kojomis rasta sužalojimo žymių ir velionės plaštakoje. Ir ši buvo nužudyta prieš šešias-dvylika valandų iki radimo, t.y. paryčiais arba vėliausiai iki vidurdienio.

Sūnus buvo linkęs akcentuoti ir tai, kad Kūčių naktį jie, kaip įprasta, nerakino lauko durų. Ir skubėjo užbėgti įvykiams už akių, jeigu pareigūnai rastų jo pirštų atspaudų ant kirvio. Esą šie gali būti likę nuo to, kai jis išvakarėse kapojo sušaldytą žuvį.

Klausiant M. Volkovo, kas nužudė mamą, šis teigė, kad galimai tėvas. Panašiai, tik įvardindamas kaip galimą įtariamąjį sūnų, į šį klausimą atsakė ir velionės sutuoktinis. Šis buvo paleistas į laisvę anksčiau už sūnų, nes sunku buvo patikėti, kad, turėdamas tokią negalią, jis po nusikaltimo dar galėjo užkelti auką ant lovos. O tokių įtarimų kilo.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingas šleifas

Po trijų mėnesių suėmimo buvo paleistas ir M. Volkovas, nes jo pirštų atspaudų ant kirvio neaptikta. Nors buvo rastas ir apklaustas asmuo, iš kurio buvo pirkta jo išvakarėse kapota žuvis. Šis tai patvirtino.

Versija, kad Kūčių naktį ar Kalėdų rytą šios šeimos namuose galėjo apsilankyti dar kažkas, buvo mažai tikėtina. Pirmiausiai, ji gyveno gana uždarą gyvenimą. Be to, niekas iš namų nedingo.

Įtarimus sūnaus nenaudai nulėmė ir jo biografija. Rausiantis M. Volkovo dosje, aptikta, kad, jam skiriantis su žmona, ši radusi lovoje gyvsidabrio. Tai atsitiko kitą rytą po to, kai ji pasakė sutuoktiniui, kad šį palieka. Ir tą rytą sutuoktinis atsikėlė anksčiau už ją. O ji dar kurį laiką miegojo šalia nežinia, iš kur lovoje atsiradusio gyvsidabrio. Tačiau įrodyti, kad tai galėjo būti sutuoktinio kerštas, nepavyko.

Įtarimus sūnaus nenaudai lėmė ir vienos kaimynės žodžiai aplinkiniams, kurie šiuos persakė teisėsaugininkams, ir polietileninio maišelio, kuriuo buvo apgaubtas kirvio kotas, ekspertizės rezultatai. Ant šio maišelio aptikta M. Volkovo pirštų atspaudų. Kaip šie ten atsirado, jis nekomentavo. Tačiau minėta kaimynė, anot aplinkinių, teigusi, kad M. Volkovas prisipažinęs jai susidorojęs su mama, galiausiai ėmė savo žodžių gintis. Teisėsaugininkams ji jau sakė tenorėjusi tokiu būdu susireikšminti. O kaimynai ir patikėję, nes žinojo apie M. Volkovo konfliktus su mama. Esą dėl sūnaus draugių – nė viena iš šių jai nepatiko. Be to, ji nevengė priekaištauti sūnui ir dėl to, kad šis, būdamas neblaivus, sėda prie automobilio vairo.

Radinių detektyvas

M. Volkovas neprisipažino nei dėl mamos nužudymo, nei dėl neteisėto disponavimo kokainu savo reikmėms.

Esą pirmuosius 0,75 gramus šio narkotiko jam pakišo patys pareigūnai, atlikdami papildomą namų apžiūrą jau po jo sulaikymo.

O dėl antrojo atvejo, kai 3,5 gramų kokaino buvo aptikti jau po jo paleidimo iš suėmimo, M. Volkovas kaltino draugą. Esą šis prašęs trumpam priglausti šiuos neaiškius miltelius ir netrukus netikėtai mirė.

Dėl pastarojo epizodo į teismą liudyti iškviesti M. Volkovo vaikai teigė radę šį maišelį su milteliais tėvo prašymu. Tuo metu jis ką tik buvo paleistas iš suėmimo, uždraudžiant jam grįžti į namus. Tiesa, tėvas, liepdamas paieškoti šio maišelio po spinta, teigė, kad jame – prieskoniai. Tačiau vaikai neslėpė, kad su šiuo maišeliu rado ir mažas svarstykles, tikėtina naudotas narkotikų dozėms sverti.

Ne mažiau iškalbingą radinį po to, kai jam jau buvo panaikintas draudimas lankytis tėvų namuose, M. Volkovas teigė aptikęs ir pats. Tai buvo kruvini tėvo, kuris atvertus šią bylą teisme, pasimirė, rūbai.

Perduodant bylą teismui, teigta, kad M. Volkovas jo laukia nesuimtas ir dėl to, kad ant velionės drabužių neaptikta jo kraujo pėdsakų. Be to, lig tol jo biografija, nepaisant jau minėtos istorijos su gyvsidabriu, buvo švari. Tačiau ją priminusi liudyti į teismą iškviesta buvusi M. Volkovo sutuoktinė buvo linkusi prisiminti ir spontaniškus teisiamojo pykčio protrūkius, per kuriuos jis daužydavo puodelius į sieną.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Intrigą sužlugdė ekspertai

Buvo kviečiamas liudyti į M. Volkovo teismą ir šio bendradarbis, keitęsis su juo automobiliu. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams šis pavežėjas buvo užsiminęs, kad jo porininkas M. Volkovas vartoja „žolę“. Tačiau teisme – kaltinamajam mamos nužudymu sėdint jam už nugaros, jau savo žodžių išsigynė. Esą anksčiau taip sakęs, neatlaikęs tyrėjos spaudimo.

Pats M. Volkovas, prieš duodamas parodymus, atsivedė į vieną teismo posėdį moterį, esą po tėvo mirties padėjusią jam tvarkyti namus ir aptikusią jau minėtus velionio drabužius. Teigta, kad į gniužulą susukti ir giliau užkišti marškinėliai bei kelnės su panašiomis į kraują dėmėmis buvo rasti tėvo kambario sekcijoje. Juos aptikusią į teismo posėdį atsivestą moterį M. Volkovas pristatė kaip būsimą žmoną. Apklausta liudytoja, ji patvirtino teisiamojo pasakojimą apie minėtą radinį.

Galiausiai ekspertai, ištyrę minėtus rūbus, konstatavo, kad ant jų – ne žmogaus kraujas.

Po šios išvados parodymus teismui galiausiai davęs M. Volkovas teigė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu, – kad mamą, greičiausiai, nužudė tėvas, kuris tuo metu buvo labai suirzęs, nes nevartojo jam išrašytų vaistų. Tačiau iškalbingiausia teismui duotų M. Volkovo parodymų fraze buvo jo teiginys, kad žudyti mamos jam nebuvo jokio tikslo, nes ši ir taip sunkiai sirgo.

Griežčiausią bausmę siūlė sesuo

Už mamos nužudymą Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Virginijus Mizaras siūlė įkalinti M. Volkovą trylikai metų.

Nukentėjusiąja pripažinta netikra teisiamojo sesuo iš mamos pirmosios santuokos prašė jam aukščiausios bausmės.

Ši JAV gyvenanti nukentėjusioji dalyvavo teismo procese nuotoliniu būdu. Jokio ieškinio ji M. Volkovui nepareiškė. Teigė tik norinti žinoti tiesą. Ir neslėpė, kad ne tik turi pagrindo nepasitikėti broliu, bet ir jo bijoti.

Pats M. Volkovas, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo ir dėl nužudymo, ir dėl narkotikų platinimo. Kaltinamasis šiais nusikaltimais teisinosi, kad pasipasakojo teisme apie tai, jog kartais, dirbdamas pavežėju, vežiodavęsis kvaišalus, nepasitaręs su advokatu.

Atsižvelgta ir į teisiamojo ligas

M. Volkovo bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko kolegija pernai liepą paskelbė, kad įkalčių, jog jis nužudė mamą bei neteisėtai disponavo kokainu, pakanka.

Ir skyrė M. Volkovui prokuroro prašytą trylikos metų įkalinimą, paliekant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo laisvėje, tačiau su iki tol galiojusiomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš gyvenamosios vietos bei dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimu.

Į M. Volkovui Kauno apygardos teismo skirtą 13 metų įkalinimą buvo įskaitytas ir pusketvirto mėnesio laikas, kurį jis buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu.

Skiriant šią bausmę, anot kolegijos pirmininko A. Jaliniausko, atsižvelgta ne tik į tai, kad M. Volkovas lig tol buvo neteistas, bet ir į jo turimas ligas. Todėl jam ir skirta mažesnė bausmė už grėsusios vidurkį už abu padarytus nusikaltimus.

Tačiau M. Volkovas Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir, paliktas iki jo įsiteisėjimo laisvėje, toliau dirbo Kaune pavežėju, pagal individualios veiklos pažymą vežiodamas įvairių bendrovių keleivius.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Evaldo Pašilio, Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės kolegija šiandien paskelbė, kad M. Volkovo skundą atmeta.

Po šio sprendimo Kauno apygardos teismo nuosprendis netrukus 44-erių sulauksiančiam M. Volkovui įsiteisėjo. Taigi, kiek jis dar gali teikti kauniečiams pavežėjo paslaugas, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks jį pristatyti į bausmės atlikimo vietą.