Į policijos suvestines patekusi pareigūnė bylos išvengė, tačiau jos elgesį vertins kunigas

Policijos departamentas apie šį įvykį pranešė labai jau abstrakčiai, kas sukėlė nemažai spekuliacijų dėl to, kas gi iš tikrųjų įvyko: „Kovo 6 dieną, 23.19 val., gautas pranešimas, kad viename Kauno Kovo 11-osios gatvės bute smurtaujama. Įvykio vietoje sulaikytas neblaivus (2,15 prom.) vyras, gimęs 1968 m., ir neblaivi (0,91 prom.) moteris, gimusi 1972 m. Ši – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė. Ji apklausta. Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.“ Už tai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba net laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Identiškas pranešimas apie šį įvykį „papuošė“ ir tos paros Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestines. Tačiau pasitikslinus pas jo atstovę, ar dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip paskubėjo paskelbti kai kurie naujienų portalai, paaiškėjo, kad tai bus nuspręsta baigus jo aplinkybių patikslinimą. O į kitą po tokio atsakymo natūraliai kilusį klausimą, kodėl tada šis įvykis jau įdėtas į policijos suvestines, atsakyta, kad patekus į panašią situaciją policijos pareigūnui Policijos departamentas visada apie tai praneša.

Šio įvykio aplinkybes tikslino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba. Viskas baigėsi nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, negavus nukentėjusio asmens skundo. Tačiau papildomai situaciją, į kurią pateko pareigūnė, pavesta įvertinti Kauno apskrities policijos Etikos komisijai, tarp kurios narių yra ir Kauno įgulos kapelionas Tomas Karklys.

Portalo žiniomis, šį svarstytinoje situacijoje atsidūrusios pareigūnės kolegų nutarimą patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus, kuruojančio visus su pareigūnais susijusius galimus kriminalus, prokuroras.

Jeigu tai būtų įvykę tarp eilinių piliečių, policijos reakcija į šį įvykį būtų kitokia.

Nepaisant tokios šio nemažą erzelį sukėlusio įvykio baigties, Kauno teisėsaugininkai vis tiek apie jį kalba nenoriai. O tai kelia įtarimų, kad kažkas nutylima. Pabendravus net su keliais su šiuo tyrimu susijusiais ar apie jį informuotais Kauno teisėsaugininkais, galų gale išsiaiškinta, kad viskas įvyko pareigūnės bute. Ji dirba pačiame Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir tebėra savo pareigose iki šiol. Policijos patrulius į įvykio vietą tada iškvietė jos pažįstamas, su kuriuo ir įvyko konfliktas. Tačiau niekam po jo greitosios medikų pagalbos nereikėjo, nors yra pagrindo įtarti, kad smurtas buvo abipusis. Galiausiai abu konflikto dalyviai pareiškė, kad jo nebuvo. O pasiteiravus, tai, kodėl tada kviesta policija, kai kas iš kalbintųjų pasiūlė atkreipti dėmesį į skambinusiojo organizme tą vakarą aptiktas alkoholio promiles, kurios daugiau kaip du kartus viršijo pareigūnės būklę.

„Jeigu tai būtų įvykę tarp eilinių piliečių, policijos reakcija į šį įvykį būtų kitokia. Bet kadangi jame dalyvavo pareigūnė, nuspręsta reaguoti į šį įvykį rimčiau“, – teigė prokuroras, konstatavęs, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą po to, kas buvo nustatyta, – pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau po tokių istorijų, tiksliau – po tokių jų baigčių, visai kitaip atrodo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato portalui pateikta statistika apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Remiantis ja ikiteisminių tyrimų dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą arba žmogaus terorizavimo kasmet mažėja. 2018-aisiais jų buvo pradėti 2476. 2019-aisiais – 2243. O 2020-aisiais, nepaisant karantino, įkalinusio mus visus namuose, – 2038.