Prokuroras siūlo keliolikos metų įkalinimą
Šiandien baigiamųjų šios nemažą atgarsį sukėlusios bylos kalbų galėjo ir nebūti, nes, joms artėjant, posėdyje nuotoliu iš Marijampolės kalėjimo dalyvavęs A. Pimpis ėmė teigė, kad negirdi, ką į mikrofoną kalba prokuroras Ričardas Gailevičius, tačiau savo advokatą Antaną Damulį girdi, bet silpnai. Teisėjui nusprendus daryti trumpą pertrauką ir kviesti specialistą, kad šis nustatytų galimą trikdį, A. Pimpis staiga pareiškė, kad jau pradėjo girdėti prokurorą.
O pastarasis per savo baigiamąją kalbą teigė, kad, jo nuomone, atliktas įrodymų tyrimas šioje byloje pilnai paneigė, kad A. Pimpis atėmė laisvę savo aukai vienas, kaip tikina, ir šios nežalojo, nes jo parodymai buvo nenuoseklūs – iš pradžių jis teigė, kad pats buvo užpultas Kaune ir spruko nuo užpuolikų Vilniaus kryptimi savo automobiliu vienas. Be to, ant peilio, rasto jo automobilyje, aptikta ne tik aukos kraujo, bet ir A. Pimpio DNR. Ir, nors aukos laisvė buvo suvaržyta tik apie valandą, neaišku, kuo viskas būtų baigęsi, jeigu jai nebūtų pavykę iššokti iš automobilio, jau nekalbant apie tai, jeigu nebūtų laiku suteikta medikų pagalba.
Anot prokuroro, skiriant bausmę A. Pimpiui, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kad jis – jau keturis kartus teistas, bet ir į šiuo metu vykstančius naujus procesus jo atžvilgiu. (Kaip jau rašyta, A. Pimpis yra įtariamasis ir dėl sunkaus vieno ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo teroristiniais tikslais – aut. past.). Be to, anot prokuroro, jo pavojingumo lygis visuomenei – labai didelis.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, prokuroras siūlė skirti A. Pimpiui maksimalią gresiančią bausmę už nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas šioje byloje, t.y. laisvės atėmimą penkeriems metams. Ir pridėti ją prie subendrintos devynerių metų ir devynių mėnesių įkalinimo bausmės už visus pastarųjų metų A. Pimpio nusikaltimus, už kuriuos jau paskelbti nuosprendžiai. O taip pat pripažinti jį pavojingu recidyvistu bei, atsižvelgiant į „sisteminį pobūdį daryti pavojingus nusikaltimus“, įpareigoti sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 tūkst. eurų.
Advokato kontrataka
Advokato, ginančio A. Pimpį, baigiamoji kalba buvo kur kas ilgesnė už prokuroro. Ir ši prasidėjo teiginiu, kad jo ginamasis turi sulaukti bausmės tik už tai, ką padarė, t.y. negali būti nuteistas už tai, kas neįrodyta. O, anot A. Pimpio advokato, jo ginamajam galima skirti bausmę tik už neteisėtą laisvės atėmimą. Ir tai – tik artimą minimaliai, kuri yra trys mėnesiai įkalinimo, nes laisvė nukentėjusiajam tebuvo atimta apie 25 minutes, skaičiuojant nuo automobilio išvažiavimo iš įvykio vietos iki iššokimo iš jo greitkelyje. A. Pimpio advokatas siūlė skirti už tai tik laisvės atėmimą pusmečiui, tačiau įskaičiuoti į šią bausmę ir penkis mėnesius, kuriuos jo ginamasis buvo šioje byloje suimtas. Ir nepridėti jo siūlomos bausmės prie prokuroro minėtų devynerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo, nes tokia subendrinta bausmė gavosi, paskelbus A. Pimpiui dar du nuosprendžius jau po nusikaltimų, už kuriuos jis dabar teisiamas. Anot advokato, jo siūlomą bausmę reikėtų subendrinti su pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausme, kurią A. Pimpis šiuo metu atlieka. Ir ne pridėjimo, o apėmimo būdu. Taigi, panašu, kad po tokio A. Pimpio advokato siūlymo minėta bausmė jam nepailgėtų.
Savo siūlymą teisiamojo advokatas grindė tuo, kad vaizdo įrašas, įamžinęs neteisėtą laisvės atėmimą, yra prastos kokybės, nors jame ir girdisi prašymas „Padėkit!”. Be to, šio įvykio liudytojo parodymai – prieštaringi ir jis nurodė tik 25 procentų tikimybę, kad ten dalyvavo A. Pimpis. O vieno iš teisėsaugininkų rastų galimų jo bendrininkų neatpažino.
Kliuvo teisiamojo advokatui ir jo ginamajam pareikštas kaltinimas, kad šis sužalojo nukentėjusįjį iš savanaudiškų paskatų. Anot advokato, tai neįrodyta, nes nukentėjusysis teigė, kad nepamena, kaip patyrė sužalojimus, ir nėra anksčiau matęs A. Pimpio ar apie jį girdėjęs. Nors per tris dienas iki įvykių kulminacijos jiedu bendravo 34 kartus. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis neatskleidžia tikrųjų aplinkybių. Tačiau jo tylos užpildyti prielaidomis negalima, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. A. Pimpio advokato nuomone, konfliktas įvyko dėl moters, o ne siekiant praturtėti, todėl iš kaltinimo savanaudiškas paskatas reiktų išbraukti.
Be to, anot A. Pimpio advokato, jo ginamasis ne tik negali būti nubaustas už nukentėjusiojo sužalojimą dėl savanaudiškų paskatų, nes tai neįrodyta, bet ir dėl dokumentų klastojimo, nes jo automobilyje rasti eismo įvykio deklaracijos blankai tebuvo juodraščiai. Jau nekalbant apie tai, kad jie ne tik nebuvo niekam pateikti, bet ir tai, kad blankai nėra dokumentai.
Amerikietiški kalneliai
Po advokato pasisakymo bylą nagrinėjantis teisėjas Justinas Bagdžius pareiškė, kad priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, nes kaltinimas dėl nukentėjusiojo sužalojimo dėl savanaudiškų paskatų gali būti perkvalifikuotas į kitą to paties Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę. Tačiau pasiteiravus, ar reikia kuriam nors šio teismo proceso dalyviui pertraukos pasiruošti atnaujintam įrodymų tyrimui, nei prokurorui, nei advokatui, nei teisiamajam jos nereikėjo. Todėl vėl paskelbus baigiamąsias kalbas, prokuroras pareiškė, kad lieka prie savo nuomonės, jog svanaudiškos paskatos įrodytos. O advokatas papildomai paprašė, kad teismas skirtų A. Pimpiui ne tik minimalią bausmę, bet ir nesusijusią su laisvės atėmimu.
Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam A. Pimpiui, šis vos tvardėsi. Ir pradėjo nuo to, kokią nuomonę susidarė apie mūsų teisėsaugą, „jau ilgą laiką vežiojamas po teismus“. „Gulėčiau karste ir vis tiek nubaustų! Nors esu 99 procentais įsitikinęs, kad jeigu aš nebūčiau davęs parodymų, prokuratūra nebūtų radus jokių įrodymų!”– teigė A. Pimpis, tikindamas, kad bendradarbiavo su teisėsauga nuo pirmos dienos ir pasakė pareigūnams visą tiesą. Tačiau čia pat pripažino, kad galėjo esamoje situacijoje pasielgti ir kitaip, o ne taip, kaip pasielgė, apimtas emocijų, dėl ko gailisi. „Atsiprašau, ką padariau. Tai pakeitė mane“, – tikino A. Pimpis, netrukus ir vėl liejęs įtūžį ant teisėsaugos: „Kiti už tai, ką padariau, gauna tik administracines baudas, o man prokuroras siūlo penkerius metus!”.
Savo sprendimą šioje byloje teismas planuoja skelbti po penkių savaičių.
Esu 99 procentais įsitikinęs, kad jeigu aš nebūčiau davęs parodymų, prokuratūra nebūtų radus jokių įrodymų!
Ir gudri višta uodegą išsidilgina
Kaip jau rašyta, A. Pimpis atsidūrė šios bylos teisiamųjų suole, kai vieną pernykščio vasario vakarą, savo 33-ojo gimtadienio išvakarėse, buvo sulaikytas policijos 65-ajame kelio A1 kilometre – po to, kai buvo gautas pilietiško asmens pranešimas apie Vilniaus kryptimi važiavusį automobilį „VW Passat“, kurio vairuotojas kliudė kelio atitvarus ir pasišalino iš įvykio vietos.
Policijai pavyko rasti šį „VW Passat“ ties Žiežmarių apylinkės seniūnijos Būdiškių kaimu, esančiu apie 40 kilometrų nuo Kauno.
Nors šiuo automobiliu vežtas, tačiau sugebėjęs iš jo pabėgti L. U., sutiktas pareigūnų už kilometro, nebuvo linkęs su jais bendrauti, ikiteisminio tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad tai, kas tą vakarą konstatuota kelyje A1, buvo tris dienas vykusių įvykių kulminacija.
Išsiaiškinta, kad 40-metis L.U. pateko į šiuos spąstus, pernykštės vasario 1-osios popietę radęs „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje už prabangaus savo automobilio „Porche Cayenie“, kurio galinis bamperis buvo apgadintas, valytuvų esą sąžiningo vairuotojo raštelį: „Užkabinau jūsų automobilį. Prašau paskambinti man nurodytu telefonu, kad galėtume išspręsti.“ Ir tai padaręs, vasario 3-iosios vakare buvo atsiviliotas į nuošalią automobilių aikštelę Perkūno alėjoje, kurioje buvo pagrobtas, panaudojus smurtą ir įgrūdus į A. Pimpio išsinuomotą „VW Passat“.
Kas ką pergudravo?
L. U. savo nebendradarbiavimą su ikiteisminį tyrimą pradėjusiais teisėsaugininkais grindė tuo, kad nieko neatsimena. Ir tai galiausiai baigėsi 1500 eurų baudos jam skyrimu už teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Taip teisiškai įvertintas L. U. atsisakymas vykti į paskirtą ambulatorinę ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą, ar jis nesimuliuoja atminties praradimo. Deja, prisikviesti L. U. į šią ekspertizę, kaip ir į teismo procesą, nepavyko.
Tuo tarpu A. Pimpis savo parodymus teismui pradėjo nuo to, kaip seniai pažįsta L. U. vaiko mamą, pas kurią viešėjo ir tądien, kai L. U. pateko į jo spąstus. A. Pimpis tikino, kad ši pažintis prasidėjo L. U. jau seniai išsiskyrus su savo buvusiąja, t. y. prieš maždaug pusantrų metų iki bylon sugulusių įvykių. O tądieną, kai jie įvyko, tiesiog buvo pas šią moterį užsukęs, kaip įprasta, atvykęs iš Vilniaus į Kauną darbo reikalais. Ir sužinojęs tada, kad L. U., parvežęs vaiką namo, ketina su šiuo važiuoti į „Akropolyje“ esantį kino teatrą, jis nusprendė L. U. pasekti, tikėdamasis nutaikyti patogų momentą vėl su juo pasikalbėti apie savo buvusiosios terorizavimą. „Matydavau, kaip ji dėl to kenčia ir kokia yra sugniuždyta. Bandžiau jau kalbėti su L. U. apie tai gal prieš porą mėnesiu telefonu, bet niekas po šio pokalbio nepasikeitė“, – teigė A. Pimpis, tikindamas, kad toks sprendimas gimė tada spontaniškai. Kaip ir vėlesnis – inscenizuoti „Akropolio“ automobilių aikštelėje eismo įvykį, nes atvykus ten, pamatė, kaip L. U. išlipo iš savo „Porsche“ su trimis vaikais. O užkišus už šio automobilio valytuvų raštelį su esą jį apdaužiusio sąžiningo vairuotojo telefono numeriu, L. U. paskambino jam dar tą pačią dieną. Ir nors jie jau buvo kalbėję telefonu, iš balso jo nepažino.
Geriausia gynyba puolant?
Anot A. Pimpio, susitikus su L. U. pirmą kartą, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų nėra pildęs eismo įvykio deklaracijos. Be to, A. Pimpis teigė nenorėjęs nurodyti savo tikrų duomenų, kad L. U. nesuprastų su kuo iš tikrųjų turi reikalą. Todėl esą ir nurodė vieno savo bendradarbio vardą ir pavardę – kad tektų susitikti su L. U. dar kartą ir jau ne tokioje viešoje vietoje. Ja, anot A. Pimpio, tapo paties L. U. pasiūlyta nuošalesnė automobilių aikštelė Perkūno alėjoje. Ir ten jau buvo tinkama proga pasikalbėti su L. U., tačiau pastarasis pradėjo isterikuoti ir jie netruko susistumdyti. Galiausiai L. U. išsitraukė peilį. „Aš tik gyniausi, tačiau esu sportavęs. Jeigu nebūčiau to padaręs, būčiau negyvas“, – teigė A. Pimpis.
Anot jo, viskas užtruko apie pusantros minutės. Tačiau per šias grumtynes L. U. ir buvo sužalotas. O po to jam uždėti antrankiai ir automobilyje turėta lipnia juosta, nes jos prireikdavo turint reikalų su statybomis, apvyniotos L. U. kojos.
A. Pimpis tikino sudorojęs L. U. vienas. O po to, būdamas streso būsenos, nelabai supratęs, kur jį veža. „Manau būčiau kur nors su juo pasikalbėjęs, gal būtume susimušę ir būčiau jį paleidęs“, – tikino A. Pimpis, teigdamas, kad kalbėtis su L.U., esą nežinodamas, kaip jis sužeistas, pradėjo dar automobilyje. Tačiau šis pradėjo muistytis ir bandė iššokti iš važiuojančio automobilio, bet jis spėjo L. U. išgelbėti, sugriebęs ranka už striukės. Bet tada nesuvaldė automobilio ir šis atsitrenkė į atitvarus. O, kai jis sustojo pažiūrėti, ar automobilis labai apdaužytas, esą L. U., pasinaudojęs proga, pabėgo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ir jis toliau važiuoti nebegali, nes reikia keisti ratą. O maždaug už pusvalandžio pasirodžius policijai, dėl patirto streso prikalbėjo pareigūnams visokių nesąmonių. O šiems užkliuvo ne tik jo automobilyje tebebuvęs per grumtynes su L. U. iškritęs šio peilis, bet ir „Airsoft“ šautuvas, kurį jis kartu su antrankiais naudodavo, žaisdamas to paties pavadinimo legalius karinius žaidimus. Esą tik atvykus policijai, jis pamatė, kad jo rankos kruvinos.
Policija suskubo laiku
Vienas iš pirmųjų tada į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų teisme pasakojo, kad gavus pranešimą apie automobilį, apgadinusį greitkelio atitvarus ir nuvažiavusį Žiežmarių link, jie rado šį kruviną, išdaužtu galiniu durelių už vairuotojo stiklu, nuleistais dviem ratais ir nubrauktu šonu. Automobilio vidus buvo pilnas kraujo. Kruvinas buvo ir jo vairuotojas, teigiantis, kad buvo užpultas ir sumuštas kažkur Kaune, tačiau jam pavyko apsiginti ir pasprukti. Jis tikino ir, kad kraujas automobilio viduje bei ant šio langų – jo. Tačiau paprašius A. Pimpio nusirengti ir detaliau apžiūrėjus jo kūną, jokių sužalojimų nefiksuota. O, pasiteiravus, ar neturi draudžiamų daiktų, sulaukta atsakymo apie peilį ir koviniams ginklams nepriskiriamą „Airsoft“ modelio ginklą. Peilis buvo rastas prie priekinės keleivio sėdynės – ant grindų, t.y. ten, kur parodė jį gulint A. Pimpis, tikinęs, kad pats išdaužė ir automobilio langą.
Tiesa pradėjo aiškėti, kai buvo nuspręsta grįžti atgal ir ieškoti apgadintų atitvarų, palikus A. Pimpį bei jo automobilį atvykusiems kolegoms. Maždaug už kilometro nuo tos vietos, kur rastas pastarasis, – jau apsisukus ir važiuojant Kauno kryptimi, prieš minėto liudytojo tarnybinį automobilį antroje eismo juostoje išniro žmogus – taip pat kruvinas ir priekyje surakintomis rankomis. Jis buvo be vieno bato, o ant jo kojų ties čiurnomis buvo lipnios juostos, kuria buvo surištos ir rankos, likučiai. Laimė, kad pavyko staigiai sustabdyti.
Tai, kad šis vyras, kuris atsisakė pasakyti, kas jam nutiko, ir net prisistatyti, susijęs su A. Pimpio vairuotu automobiliu, tapo aišku, sulyginus ant pastarojo galinės sėdynės, kur buvo daugiausiai kraujo, rastą striukės gobtuvą ir šio asmens vilkimą striukę.
Dar viena akivaizdžia sąsaja tarp šių įvykių tapo A. Pimpio turėtas antrankių raktelis, kuriuo jis bandė nesėkmingai atsikratyti teisme liudijusio pareigūno kolegų automobilyje.
Svarbiausias liudytojas į teismą nekviestas
Jau minėta L. U. vaiko mama, duodama parodymus teisme, nelabai buvo linkusi prisiminti tos dienos įvykių, kai L. U. pateko į A. Pimpio spąstus. O apie tai, kuo viskas tada baigėsi, tikino sužinojus tik iš žiniasklaidos, nes nei su vienu iš jų po to apie tai nekalbėjo.
Tik pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu – kitą dieną po stebuklingo L. U. išsigelbėjimo bei A. Pimpio sulaikymo duotus parodymus, ji patvirtino, kad su L. U. būta nesutarimų, apie kuriuos ji galėjo prasitarti A. Pimpiui. Nors ikiteisminio tyrimo metu, panašu, kad stodama pastarojo pusėn, atvirai pasakojo, kad L. U. prieš ją smurtavo bei kitaip terorizavo, dėl ko ji net buvo parašiusi pareiškimą policijai.
Minėta liudytoja buvo linkusi akcentuoti, kad su A. Pimpiu šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, o su L. U. kartkartėmis – sprendžiant judviejų vaiko problemas, tenka bendrauti. Tačiau ji tikino, kad nežinanti, kur L. U. šiuo metu yra.
Kaip jau rašyta, teismui pagaliau pavykus susisiekti su pastaruoju, sulaukta L. U. elektroninio laiško, kuriame jis teigė, kad į šį teismo procesą neatvyks, nes gyvena užsienyje ir neturi galimybės atvykti. Be to, įvykio neatsimena ir pretenzijų teisiamajam neturi, todėl prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Buvo pagarsinti teisme ir kito svarbaus liudytojo, mačiusio L. U. pagrobimą ir teigusio, kad šiame dalyvavo trys asmenys, parodymai, kuriuos jis davė po kelių dienų teisėsaugininkams, susiradusiems jį pagal vaizdo kamerų įrašus. Šis užsienietis teigė tapęs minėto įvykio, kurio iš pradžių nesuprato, atsitiktiniu liudytoju vos antrąją savo buvimo Lietuvoje savaitę.
Iškalbinga metamorfozė
Nors buvo nustatyti ir galimi A. Pimpio bendrininkai, kuriems buvo pareikšti įtarimai bendrininkavus neteisėtai atimant L. U. laisvę, galiausiai ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu nutrauktas, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, jog jie padarė šį nusikaltimą.
Vienintelis prieš teismą dėl neteisėto L. U. laisvės atėmimo, panaudojant smurtą ar sukeliant pavojų nukentėjusiojo gyvybei, stojęs A. Pimpis kaltinamas ir nesunkiu L. U. sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų, ne mažiau kaip du kartus smogiant peiliu į kaklą bei dalinai pažeidžiant jo nervą ir viršutinę galvos dalį, bei dokumentų klastojimu, turint galvoje suklastotas eismo įvykio deklaracijas.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą, A. Pimpis nepripažino tik L. U. sužalojimo. „Kitus kaltinimus pripažįstu pilnai“, – teigė tada A. Pimpis, kaip jau užsiminta, šiuo metu atliekantis Marijampolės kalėjime pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos grupuotės, tarp kurios nusikaltimų – ir Lietuvą sukrėtęs 2020-ųjų spalį įvykdytas kontranbandininko nužudymas Lazdijuose, apgaule patenkant į pastarojo namus ir šį padegant, subūrimą bei vadovavimą jai.
Tačiau, duodamas teismui parodymus, jis jau buvo linkęs ironizuoti: „Jeigu laisvės suvaržymas norint pasikalbėti yra nusikaltimas, tuomet prisipažįstu šį padaręs“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)