Akibrokštas: kaip agurkiniai atgavo laisvę

Gynė žmogaus teises?

Klaipėdos teismas sušvelnino kardomąsias priemones ir į laisvę paleido keturis Kauno agurkinių gaujos narius – nusikalstamo susivienijimo lyderį Saulių Velečką, pravarde Agurkas, Norbertą Tučkų, Audrių Petkauską ir Tadą Petrošių.  Visi jie sumokėjo po 30 tūkst. eurų užstatą, iš jų paimti dokumentai. Šešiems mėnesiams jiems skirta intensyvi priežiūra – vyrai turės dėvėti elektroninius stebėjimo prietaisus ir neišeiti iš namų. Vienintelė išimtis, kai kompanijai reikės dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pagrindinis teismo motyvas – Agurkas su sėbrais buvo suimti 2013 m. sausio 22 d. ir už grotų jau praleido apie 3,5 metų, o byloje šiemet dar net neketinama skelbti nuosprendžio. Agurkinių bylą Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2014 m. lapkritį.

Teismas nusprendė, jog tokį ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis portalui alfa.lt teigė, bendravo su šią bylą kuruojančiu prokuroru, kuris patvirtino, kad Klaipėdos teismo sprendimas bus skundžiamas.

"Pažymėčiau, kad veikos, dėl kurių kaltinami šie asmenys yra labai sunkios. Kalbama apie disponavimą ir platinimą dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, nužudymo organizavimą. Taip pat ir kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių galėjo nukentėti visuomenė", – alfa.lt aiškino A. Roginskis.

Bylos apimtys

Didelės apimties byloje, S.Velečka kartu su bendrininkais kaltinami nužudymu, kontrabanda, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų platinimu ir kitais nusikaltimais. Kaltinimai pareikšti trylikai asmenų. Jau apklausti liudininkai, parodymus davė ir dalis kaltinamųjų. Byloje – per 80 liudytojų.

Lapkritį sukaks dveji metai, kai Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja agurkinių bylą. Ją teko ne kartą atidėti posėdyje nepasirodžius laisvėje esantiems kaltinamiesiems.

Buvo skelbiama, kad vienas kaltinamųjų Linas Perminas bandė pasprukti, bet buvo sulaikytas Švedijoje.

Klaipėdos apygardos teismą pasiekė dviejų kaltinamųjų advokatų prašymai skirti jų ginamiesiems psichiatrinę ekspertizę. Redui Vilkauskui ir Kęstučiui Liukaičiui buvo skirtos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės.

Jas atlikę Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, negalėjo atsakyti į teismo pateiktus klausimus ir pasiūlė skirti stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Ji atlikta Utenos ekspertiniame skyriuje. Dar vis neaišku, ar šie du kaltinamieji galės duoti parodymus teisme.

Skelbė pergalę

Didžiulį rezonansą sukėlusi agurkinių byla  buvo vadinama neeiline policijos pergale prieš organizuotą nusikalstamumą. "Tai yra labai rimtas smūgis organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje", – po 2013 m. agurkinių suėmimo operacijos sakė tuometis generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis.

Jau tada pareigūnai aiškino, kad esą byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog agurkiniai organizavo kokaino, taip pat narkotikų gamybai naudojamų prekursorių gabenimą ir platinimą, užsiėmė kontrabanda. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gaujos nariai 2011-aisiais taip pat užsakė verslininko Vidmanto Sadausko nužudymą Kaune.

Agurkinių gaujos lyderiai ir nariai buvo sulaikyti skirtinguose Lietuvos miestuose. Daugiausia Vilniuje ir Kaune. Atlikdami agurkinių kratas, pareigūnai teigė radę daugybę ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų.

Tuoj po gaujos narių sulaikymo pareigūnai prašė atsiliepti Kauno regiono ir visos Lietuvos gyventojus, nukentėjusius nuo Agurkinių gaujos veiksmų.

Vis dėlto "Kauno dienos" kalbinti kriminalistai užsiminė, kad sėkminga buvo ne operacija, o visuomenei pučiama migla. Dabar išgirdę apie Klaipėdos teismo sprendimą, jie teigė, kad jis gali reiškti užuominą, jog byloje trūksta įrodymų.