Šiai Kauno žydų bendruomenės iniciatyvai pritarė ir padeda ją realizuoti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis bei skulptorius Gediminas Pašvenskas, parengęs atminimo lentos projektą. Minėtą projektą iš dalies finansavo Kauno miesto savivaldybė.

Atminimo lenta bus pakabinta ant namo, kuriame buvo įsikūrusi Žydų karių sąjungos buveinė (A.Mapu g. 10). Beje, šios sąjungos būstinė iš pradžių buvo įsteigta Joniškyje, o nuo 1934 m. veikė Kaune. Sąjunga skatino savo narių patriotizmą, lojalumą valstybei, ugdė lietuvių ir žydų kultūrinio bendradarbiavimo idėjas, aktyviai veikė ne tik Kaune, bet ir provincijoje – sąjungai priklausė apie 3 tūkst. narių, 20 žydų karžygių už pasižymėjimą nepriklausomybės kovose buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu. Buvo karių, apdovanotų ir kitais ordinais bei medaliais. Šios sąjungos nariai, su savo atributika dalyvaudami oficialiuose tarpukario Lietuvos minėjimuose ir iškilmėse, viešai demonstravo savo ištikimybę ir atsidavimą šiam kraštui.

Tarpukario Žydų karių sąjungos žalios spalvos rombo formos ženklo apačią juosė baltai emaliuota juostelė, kurios kairėje pusėje buvo įrašytos septynios raidės (ŽKDLNAS – žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga), o dešinėje – hebrajiškos raidės. Rombo, kuriame įkomponuoti du sukryžiuoti kardai, Gedimino stulpai, saulė ir jos spinduliai, centre įrašytos datos, žyminčios kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metus –  1918–1923.