Žvilgsnis į Kauno regioną: inovacijos, startuoliai, darbuotojų deficitas

Didžiulis potencialas

Penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst. Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias – Kaune (15,8 tūkst.), Alytuje (2,8 tūkst.) ir Marijampolėje (2,2 tūkst.).

„Mūsų regiono ekonominis potencialas yra didžiulis, kiekvienos apskrities darbo rinkoje jaučiami skirtingi iššūkiai. Labai dažnai kalbame apie inovacijas ir startuolius, medikų ir inžinierių paklausos disbalansą“, – pasakojo Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.

Labiausiai auganti veiklos sritis Kaune yra susijusi su startuoliais ir inovacijomis. Tuo užsiimančių įmonių darbuotojų paieškos kanalai platesni – ne vien Užimtumo tarnyboje, kur šiemet taip pat įregistravo 71 darbo vietą, iš jų – daugiausia IT specialistams (41).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir kiti mokslinių tyrimų institutai skatina sveikatos apsaugos ir biotechnologijų sričių plėtrą. Šių metų pirmąjį pusmetį didėjo darbo pasiūlymų skaičius žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse. Didelis medicinos darbuotojų poreikis – paskelbta 600 laisvų darbo vietų, iš jų – 256 bendrosios praktikos slaugytojams, 96 – įvairių sričių gydytojams (šeimos, kardiologui, neurologui, geriatrui), trūksta psichologų, odontologų.

Pedagogų paieškos aktualios ir Kauno regionui – daugiausia trūksta mokytojo padėjėjų (56) ir matematikos mokytojų (48). Mokytojams siūloma 171 laisva darbo vieta.

Daugiausia laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos registre skelbia paslaugų sektorius – šiemet įregistravo 11,6 tūkst. darbo skelbimų. Net 35,4 proc. darbo pasiūlymų – didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, 32 proc. – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.

Prekybos tinklai „Maxima LT“, „IKI Lietuva“ ir „Kesko Senukai Lithuania“ dažniausiai ieško pardavėjų-kasininkų, virėjų, valytojų. Tai susiję su parduotuvių tinklų plėtra ir didele darbuotojų kaita.

Baldų apmušėjai, gamybos įrenginių operatoriai ir staklininkai, siuvėjai reikalingi pramonės sektoriaus įmonėms. Maisto, tekstilės, chemijos ir mašinų gamybos įmonės šiemet paskelbė daugiau nei 4,9 tūkst. laisvų darbo vietų, dauguma (92,6 proc.) – apdirbamojoje gamyboje. Darbuotojų daugiausia ieškojo baldus gaminančios įmonės „Actona Lithuania“ (115), „Kauno baldai“ (96).

Statybos sektorius pateikė 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų. Aktyviausi darbdaviai – „Gilmera“ (116), „Autokausta“ (100) „CB Construction“ (92) skelbė apdailininkų, suvirintojų, elektrikų ir kitų statybos darbų darbininkų ir amatininkų paieškas.

Nori persikvalifikuoti

Kauno klientų aptarnavimo departamentas pirmąjį pusmetį pasirašė 135 trišales sutartis su konkrečiomis įmonėmis, kurioms rengiami potencialūs darbuotojai. Daugiausia įgijusių naujas kvalifikacijas ir kompetencijas bus įdarbinta įmonėse „Kauno autobusai" (32), „Ogtransa" (16), „Autodita"– (11), Lietuvos inžinerijos kolegija (6), MB „Stufas" (5). Kad galėtų dirbti šiose įmonėse, Užimtumo tarnybos klientai mokosi pagal transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programą.

T. Bielozarevičiaus teigimu, kvalifikuotos darbo paklausos poreikis skatina ir klientus iš naujo peržiūrėti savo darbo patirtį ir karjerą: „Stebime aktyvesnį klientų norą persikvalifikuoti. Jau ir mažesniuose miesteliuose gyvenantys klientai vis dažiau nori įgyti paklausių profesijų.“

Profesiniame mokyme pirmąjį pusmetį dalyvavo 1,2 tūkst. asmenų, 2023 m. – 1 850.

Įvairaus amžiaus

Klientų profilis per penkerius metus regione palaipsniui keitėsi. Ryškesnė tendencija – beveik 2 proc. padaugėjo registruotų asmenų su aukštuoju išsilavinimu – dabar jie sudaro 27,6 proc. visų darbo ieškančių asmenų. Klientų struktūroje kvalifikuotų darbininkų skaičius irgi šiek tiek paaugo (0,5 proc. punkto) iki 45,4 proc., o labiausiai sumažėjo (2,4 proc. punkto) asmenų be profesinio pasirengimo (27 proc.).

Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet darbo daugiausia ieško šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419), pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). Taip pat šios grupės klientai pageidauja dirbti pardavimo vadybininkais (411), projektų vadovais (79), buhalteriais (57), įmonės vadovais (47), personalo specialistais (42,) psichologais (20).

Regiono išskirtinumą rodo ir registruotų klientų amžiaus statistika. Per penkerius metus vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius sumažėjo nuo 28,1 proc. iki 27,7 proc., tačiau padaugėjo jaunimo iki 29 metų – šiemet jis sudarė 31,4 proc.

Vėlgi šiame regione nuo 2019 m. darbo neturinčių vyrų gerokai daugiau nei moterų – atitinkamai 53,7 proc. ir 46,3 proc. Nedirbančių vyrų daugiausia Birštono (60,6 proc.) ir Druskininkų (56,8 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai – Alytuje (45,8 proc.) ir Marijampolėje (46,1 proc.).

Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 44,3 tūkst. Kauno, Marijampolės ir Alytaus nedirbančių gyventojų. Registruotas nedarbas siekė 9,1 proc. ir yra 0,6 proc. didesnis nei bendras šalyje. Šių metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.) daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.