Lietuvos zoologijos sode prieš mėnesį gimęs Kinijos muntjakų jauniklis dar neturi vardo. Jį rinks žmonės, teikdami siūlymus per „Facebook“ socialinį tinklą.

Į tarptautinę Raudonąją knygą įrašyti Kinijos muntjakai Lietuvos zoologijos sode pirmą kartą apsigyveno tik šių metų gegužę. Pirmoji atvyko patelė Amelija iš Prancūzijos, šiek tiek vėliau –patinas Jaris iš Lenkijos.

Anot Aplinkos ministerijos, spalio 4 dieną gimęs jų jauniklis – geriausias įrodymas, kad ši Kinijos muntjakų pora adaptavosi Lietuvos zoologijos sode. Mažasis muntjakas auga sveikas ir guvus, kaip ir kitų žinduolių jaunikliai maitinasi mamos pienu. Suaugę muntjakai minta sultingais ūgliais, žole, žiedais, riešutais, nukritusiais vaisiais, gali pasmaguriauti ir mėsa.

Kinijos muntjakai priklauso elninių šeimai, tačiau iš kitų šios šeimos atstovų išsiskiria savo baltomis iltimis. Išsigandę ar norėdami atbaidyti užpuolikus jie loja panašiai kaip šunys, todėl vadinami „lojančiais elniais”. Nedidelio ūgio ir sveriantiems tik 11-16 kg Kinijos muntjakams, kurie nėra linkę burtis į bandas, labiau mėgsta būti pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis, sudėtinga apsisaugoti nuo plėšrūnų. Viena iš gamtos gudrybių, kad miškingose vietovėse gyvenančių muntjakų jauniklis būtų mažiau matomas, jis gimsta šviesiomis dėmelėmis pamargintu rudu kailiuku. Jam augant dėmelės išnyksta.

Jauniklio lyties Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kol kas dar nepavyko nustatyti. Iki tol draugiškai juos prisileisdavę Amelija ir Jaris, gimus jaunikliui, loja ir mėgina įkąsti vos tik arčiau prisiartinus.