Žiauri realybė: probleminių paauglių niekam nereikia Pereiti į pagrindinį turinį

Žiauri realybė: probleminių paauglių niekam nereikia

2015-02-09 17:00

Po Švėkšnos skandalo net vyriausybės lygiu diskutuota, kaip padėti probleminiams paaugliams, tačiau tai – tušti žodžiai, o realybė – žiauri.

Žiauri realybė: probleminių paauglių niekam nereikia
Žiauri realybė: probleminių paauglių niekam nereikia / T. Urbelionio / BFL nuotr.

Po Švėkšnos skandalo net vyriausybės lygiu diskutuota, kaip padėti probleminiams paaugliams, tačiau tai – tušti žodžiai, o realybė – žiauri. Realios pagalbos nepilnamečiai nesulaukia, o specialios įstaigos tik ieško būdų, kaip jų atsikratyti.

Nėrė į krūmus

Kaune siūloma steigti alternatyvią įstaigą Švėkšnos specialiojo ugdymo centrui. Tokiai idėjai pritarė Kauno vaikų globos namų "Atžalynas" Vaiko gerovės komisija.
Neeilinis posėdis sušauktas, kai Santariškių klinikų Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus specialistai liepė "Atžalyno" administracijai atsiimti pas juos skubos tvarka iš Švėkšnos perkeltą šešiolikmetę. Ji per pusantro mėnesio apsilankė dviejose respublikinio lygio vaikų gydymo įstaigose ir abiejose skubėta mergaitės atsikratyti dėl elgesio problemų.

Pirmiausia taip pasielgė Kauno priklausomybės ligų centro specialistai. Čia šešiolikmetė atsidūrė dėl polinkio rūkyti "žolę". Net nebaigę gydyti centro atstovai pareiškė, kad ši seksualizuoto elgesio paauglė kelia grėsmę aplinkai – rodo pernelyg daug dėmesio vienam jaunesniam ligoniui.

Santariškių vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai taip pat nesugebėjo susitvarkyti su šia ir kitomis iš Švėkšnos atvežtomis probleminėmis paauglėmis. Jos, kaip įtariama, paveiktos nikotininės abstinencijos, tarpusavyje susimušė.

Santariškių medikai taip pat suskubo atsikratyti šešiolikmetės. Motyvas – jos gydymas esą jau baigtas ir toliau laikyti stacionare, į kurį kiti ligoniai patenka laukę net metus, nėra tikslinga. Esą toliau paauglę gali gydyti ir šeimos gydytojas.

Teisės ir pareigos

Parsivežus šešiolikmetę į Kauno "Atžalyną", jau kitą dieną ji pabėgo. Po kurio laiko, vėl prisirūkiusi "žolės", sugrįžo.

Ir vėl "Atžalyno" darbuotojai ją vežė Kauno priklausomybės ligų centro specialistams. Pastarieji, atlikę tyrimus, patvirtino įtarimus, tačiau tuo jų pagalba ir baigėsi. Esą, jeigu pats vaikas nenori gydytis, prievartos negali būti.

Panašiai mūsų paauglių teises ir pareigas traktuoja ir Konstitucija – Lietuvoje mokytis privaloma tik iki šešiolikos. Probleminei paauglei tiek metų sukako dar prieš kelis mėnesius. Dabar "Atžalyno" darbuotojai priversti sukti galvą, kaip įvykdyti kitą, jau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymą, – rasti alternatyvą Švėkšnos specialiojo ugdymo centrui, į kurį ši paauglė buvo išvežta iš "Atžalyno", nustačius jai specialiuosius ugdymosi poreikius.

Iki patekimo į Švėkšną ji buvo Kauno A.Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro moksleivių sąrašuose. Nors mergina nesilankė pamokose, kėlė problemų ir dėl savo elgesio, mokyklos vadovybė kentė laukdama, kol paauglei sueis šešiolika.

Dabar jau niekas jos negali priversti eiti į mokyklą. Mergina dar dvejus metus bus visiškai išlaikoma valstybės. Šešiolikmetė gali per dienas drybsoti šiltoje vaikų globos namų lovoje ir toliau daryti neigiamą įtaką už gyvenimo besikabinantiems jos likimo sesėms ir broliams.

Švėkšnos centras – Kaune?

Kita problemos pusė – "Atžalyne" šiuo metu gyvena dar per 30 globotinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Ir jų elgesio sutrikimai taip pat priklauso ne tik nuo metų laikų ir mėnulio fazių, bet ir nuo asmeninių pasiekimų bei skriaudų.

Tačiau specializuota mokykla tokiems vaikams Lietuvoje yra tik viena – Švėkšnoje. Ir ta pati perpildyta, o apie tai, kokių problemų kelia tokių vaikų didelė koncentracija vienoje vietoje, jau ne vieną savaitę diskutuoja visa Lietuva.

"Rašydama atsakymą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kokių priemonių ėmėmės spręsdami šešiolikmetės problemą, kaip vieną iš sprendimo būdų nurodžiau tokios pačios mokyklėlės kaip Švėkšnos centras steigimą Kaune arba Kauno apskrityje. Pavyzdžiui, Kėdainiuose", – sakė "Atžalyno" direktorė Dalia Pajedienė. Jos teigimu, tam pritarė visi neeilinio posėdžio dalyviai, tarp kurių buvo ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos bei Švietimo ir ugdymo skyrių, policijos ir nevyriausybinių įstaigų atstovai.

Neatmetama ir užsienio pagalba

Posėdžio dalyviai svarstė ir alternatyvius variantus. Pavyzdžiui, steigti atskiras klases probleminiams vaikams kai kuriose Kauno bendrojo ugdymo mokyklose – tik kitoje pamainoje.

Dainavos policijos komisariato viršininkas Saulius Karosevičius siūlė dar vieną alternatyvą – pritaikyti studentų mainų programų pavyzdį – keistis probleminiais vaikais su analogiškomis įstaigomis užsienyje. Vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai – į užsienį išvežti paaugliai natūraliai nutrauktų ryšius ir su jų probleminį elgesį lemiančia aplinka.

Anksčiau Kauno vaikų globos namų auklėtiniai, kaip ir jų likimo draugai, gyvenantys globėjų šeimose, vasarą dviem mėnesiams važiuodavo atostogauti į Italiją. Gyvendavo ten šeimose. Tai truko ne vienus metus – remiantis Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir vieno italo mecenato pasirašyta sutartimi.

Laukė skandalo?

Šiam verslininkui iš Italijos tokia idėja kilo, kai Kaune pamatė gatvėje elgetaujančią mergaitę. Pastaroji buvo ne iš vaikų globos namų, bet iš labai vargingos šeimos.
Teigiama, kad Italijoje atostogavę Kauno vaikų globos namų auklėtiniai ne tik įgydavo neoficialius globėjus, santykiai su kuriais nenutrūkdavo ir grįžus į Lietuvą, bet toks kardinalus aplinkos pakeitimas turėjo įtakos ir jų elgesio pasikeitimui.

 

Deja, šio puikaus projekto mecenatas sutartį nutraukė. Viena iš labiausiai aptariamų versijų – kažkokie nesutarimai su mūsų valdininkais.

Posėdžio, vykusio "Atžalyne", idėjoms pritarusios Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistės tikino ne vienus metus atakuojančios raštais apie problemas, su kuriomis susiduria Vaikų globos namų darbuotojai, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Deja, ledai pajuda tik kilus skandalui.

Žudantys stereotipai

"Sudėtingo elgesio vaikai – ne vien vaikų globos namų, bet ir visuomenės problema", – pastebėjo D.Pajedienė, nes nemaža dalis skandalingojo Švėkšnos centro globotinių – ne vaikų globos namų auklėtiniai, o dėl elgesio sutrikimų paimti iš šeimų.

Specialistai pastebi, tokios šeimos dar mažiau linkusios rūpintis savo atžalų interesais nustatant jiems specialiuosius ugdymosi poreikius.

Pasak D.Pajedienės, vaikų globos namuose yra daug gerų ir nuostabių vaikų. Deja, visuomenė susikūrė stereotipą vertindama probleminius paauglius ir tarsi uždėjo antspaudą globos namų auklėtiniams – visi jie tokie.

"Tikrai ne visos mūsų mergaitės parduodamos prostitucijai", – gynė globotinius nuo įsigalėjusių stereotipų pašnekovė.

Jos sukviesto neeilinio posėdžio dalyviai nusprendė ne tik kreiptis į aukštesnes institucijas dėl globos namų sistemos pertvarkos, bet ir ieškoti galimybių ypač sudėtingo elgesio paauglius apgyvendinti profesionalių globėjų šeimose.

Kreiptasi ir į Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrių dėl galimybės steigti mokyklą ar atskiras klases vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.
Pastarojo vadovas, "Kauno dienai" pasiteiravus apie tokias galimybes, nebuvo linkęs joms pritarti.


Komentaras
Antanas Bagdonas

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas

Pasaulio švietimo politika eina priešingu – integracijos – keliu. Vaikai, laikomi izoliuoti nuo visuomenės, vis tiek anksčiau ar vėliau į ją įsilies, todėl adaptacija tarp gero ar normalaus elgesio bendraamžių jiems daro didesnę ugdomąją įtaką nei kažkokie rezervatai. Tokio požiūrio laikomasi ir Norvegijoje, ir Anglijoje, ir Vokietijoje. Pastarojoje teko lankytis mokykloje, kurioje yra specialios klasės elgesio sutrikimų turintiems vaikams, kad jie netrukdytų mokytis kitiems. Tačiau per pertraukas jie visi laisvai bendrauja tarpusavyje.

Be to, mes jau turime Kaune specialiųjų mokyklų – dvi jaunimo mokyklas, kuriose mokosi abejotino elgesio ir motyvacijos paaugliai. Yra ir suaugusiųjų mokykla, kurią gali lankyti ne tik vyresni negu šešiolikos metų, bet ir dirbantis jaunimas. Galiausiai yra socializacijos centrai probleminiams vaikams, kuriems skiriama vidutinė priežiūra, ir specialioji "Aitvaro" mokykla Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-kolonijoje.

Ir ne į mane reikėtų kreiptis dėl naujos mokyklos Kaune steigimo, o į merą ar Kauno savivaldybės administracijos direktorių, nes tai susiję su pinigais. O regione tokią mokyklą gali steigti tik Švietimo ministerija.

Prireikė darbo grupės

Praėjusią savaitę susitikę kelių ministerijų atstovai nusprendė, kad socializacijos centrų ir specialiojo ugdymo mokyklų pertvarka reikalauja išsamios dabartinės padėties analizės, diskusijų, todėl nutarta suburti specialią darbo grupę. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigė, kad ji nebus butaforinė – grupę sudarys aukščiausio lygio specialistai, kurie jau po dviejų savaičių turi parodyti pirmuosius darbo vaisius.

Ministro nuomone, į socializacijos centrus teismo sprendimu turėtų būti siunčiami tik nusikaltimus padarę nepilnamečiai, o ne sunkiai auklėjami, pamokų nelankantys vaikai. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat siūlo, kad kuo daugiau specialiųjų poreikių vaikų mokytųsi ne specialiosiose mokyklose, o bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose, kuriose įgytų ir profesinę kvalifikaciją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų