„Žalgirio“ arenos antrininkė kyla Kijeve

Žiniasklaidoje nušviečiami politiniai įvykiai Ukrainos sostinėje primena karą, tačiau milijoniniame mieste daug kas teka sena vaga. Kauniečių projektuota naujoji Kijevo arena duris turėtų atverti po pusantrų metų.

Buvo prieš kelias savaites

"Kalbant apie arenos statybą, kol kas nepajutau, kad kažkas stotų, sutriktų. Kadangi ją stato privati bendrovė, politiniai įvykiai šiam procesui įtakos nedaro", – teigė sportinio komplekso Kijeve projekto vadovas Aurimas Ramanauskas. "E.Miliūno studijos" architektas su būriu kolegų dar ne vieną mėnesį bus įnikę į tolesnį šio objekto projektavimą.

Prie arenos kūrybos savo patarimais prisideda ir pagrindinis "Žalgirio" arenos autorius architektas Eugenijus Miliūnas, kuris dėl sveikatos šiuo metu negali darbuotis visu krūviu. Bent kartą per mėnesį į statybvietę Ukrainos sostinėje vyksta A.Ramanauskas.

"Kai vykome į Kijevą gruodžio viduryje, šiek tiek baiminomės, kas ten mūsų laukia. Buvome nustebę, kad gyvenimas vyksta kaip vyko, neramumai vyksta tik nedidelėje teritorijoje miesto centre", – įspūdžiais dalijosi A.Ramanauskas, kuris ten prieš kelias savaites vyko ramesne širdimi. Šį Ukrainoje įgyvendinamą projektą jis vertina optimistiškai: "Kad sustotų Kijevo sporto komplekso statyba, turėtų sustoti verslas visoje Ukrainoje."

Projektą derino ukrainiečiai

"E.Miliūno studijos" kolektyvą projektuoti areną Kijeve privatūs investuotojai pakvietė prieš dvejus metus. "Pirminius pasiūlymus tai konkrečiai vietai darė Ukrainos architektai, bet buvo atidaryta "Žalgirio" arena ir užsakovai su mumis susipažino. "Žalgirio" arena mums – tarsi vizitinė kortelė", – šypsojosi A.Ramanauskas. Jį džiugina, kad užsakovai visiškai pasitiki architektais.

Kijevo arena žada būti dar didesnė už kaunietiškąją ir talpinti kone 20 tūkst. žiūrovų. Tiesa, sklypas kur kas mažesnis ir ne tokioje unikalioje aplinkoje kaip Kaune. Jį supa magistralės, stambūs objektai – prekybos, biurų centrai, viešbutis. Jie, A.Ramanausko žiniomis, priklauso tam pačiam savininkui, kuris stato areną. Joje planuojama rengti koncertus, sporto renginius, po tuo pačiu stogu bus sporto klubas su plaukimo baseinu.

Projektas, pasak A.Ramanausko, buvo kuriamas Lietuvoje, išskyrus kai kurias jo dalis, pavyzdžiui, susijusias su priešgaisrine apsauga. Tiesa, darbo gavo ir Ukrainos architektų įmonė, kuri lietuvių projektą peržiūrėjo, patikrino, kad atitiktų šios šalies reikalavimus, suderino su reikalingomis institucijomis. Lietuviai to atlikti negalėtų, nes reikalingi Ukrainoje išduoti architektų atestatai.

Siūlo saulės elementus

"Struktūriškai yra panašumų su Kauno arena, o estetiškai – ji kiek kitokia", – įvertino projekto vadovas. Kijevo arena bus ne daugiakampio, o ovalo formos, tokią padiktavo 3,6 ha sklypas. "Vieta gana komplikuota, ji trijų magistralių susikirtime. Be arenos, planuojama greta statyti šešių lygių automobilių stovėjimo aikštelę, talpinsiančią apie 2 tūkst. automobilių", – pasakojo kaunietis.

Kadangi naująjį pastatą sups pramoninė, komercinė aplinka, jai parinkta atitinkama high tech stiliaus estetika. Kaip ir Kauno arenoje, bus atvirai eksponuojami pastato viduriai – įvairios inžinerinės sistemos, įrengimai.

"Eksponuoti vamzdžius sudėtingiau, nei juos pridengti. Reikia juos įkomponuoti ir įrengti taip, kad atrodytų estetiškai", – paaiškino architektas. Fasadą dengs stiklas, o viduje dominuos betonas.

Pietinėje pastato pusėje planuojama įrengti dvigubą fasadą, kad šiltuoju metu vidaus erdvės pernelyg neprikaistų. Architektai siūlo šioje pusėje įrengti saulės elementus, kurie būtų ir žaliuzės, ir elektros energijos tiekėjos. Dėl antrojo fasado įrengimo bus apsispręsta vėliau.

Komentaras

Olegas Ponomariovas

Įmonių grupės "DeVision" atstovas 

Neramumai Kijeve, be abejonės, daro įtaką, ir ne tik arenos statybai, bet ir visam  verslui. Verslininkų aktyvumas tikrai yra sumažėjęs. Valstybė buvo numačiusi sumažinti finansinę naštą sporto arenos statytojams, tačiau siaučiant neramumams, sprendimas vis nepriimamas. Nepaisant to, arena toliau statoma, viskas vyksta laiku. Jei būtų daugiau pagalbos iš valstybės, statyba vyktų dar sparčiau. Neramumai vyksta ne visoje Ukrainoje, o tik vienoje Kijevo gatvėje, aplinkui vyksta įprastas gyvenimas. Žiniasklaida, manau, pateikia nelabai objektyvią informaciją apie šiuos įvykius, tartum karas vyktų visoje šalyje. Negalėčiau pasakyti, kad tai teigiamai veikia mūsų projektą. Neseniai turėjo atvažiuoti FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos) atstovas, bet vizitas atidėtas dėl politinės situacijos. Europos krepšinio čempionatas Ukrainoje vyks 2015 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki čempionato planuojame areną oficialiai atidaryti. Ją stato Ukrainos bendrovė "DeVision", kurios akcininkas Dmitrijus Buriakas yra Lietuvos pilietis. Šiam projektui architektus, taip pat ir kitų sričių specialistus rinkomės iš Lietuvos. Jie atitinka kokybės ir kainos santykį. Pradinei darbų stadijai, betoninėms konstrukcijoms statyti samdome Ukrainos statybos įmones, nes Lietuvos statybininkams tektų gabenti visą techniką, kainos išaugtų kone trečdaliu. Tokio masto objekte yra vienas generalinis rangovas ir šimtas ar keli šimtai subrangovų. Kitus statybos darbus atliks įmonės, kurios laimės konkursus: tiek vietinės, tiek Lietuvos.