Kviečia į Drąseikius

Apie Drąseikių karjerą girdėjo daugelis kauniečių ir Kauno rajono gyventojų. Nemaža dalis ir patys ne kartą išbandė. Atšilus orams, jis vėl bus įtrauktas į savaitgalio arba darbo dienos pavakario planus.

„Pramogų yra ir mažiesiems, ir jų tėveliams. Bendradarbiaujant su Lapių bendruomene įrengti suoliukai, vaikų žaidimų aikštelė, persirengimo kabinos, biotualetai“, – vardijo seniūnė Gita Kaminskienė. Įrengtos ir šašlykinės, kurios labai paklausios.

Dalis prie pakrantės esančios teritorijos yra privati, kitą dalį prižiūri seniūnija. Šienaujama žolė, surenkamos, išvežamos šiukšlės, prižiūrimas privažiavimo kelias. Patekti į poilsiavietę galima Ežero gatve.

Seniūnija buvo pateikusi pramogų bokšto projektą finansavimui iš dalyvaujamojo biudžeto. „Šiemet nelaimėjome. Tikimės, gal pasiseks kitąmet“, – apie vaikams skirtą aukštą fizinį aktyvumą skatinantį laipynių bokštą pasakojo seniūnė.

Neveronių pasididžiavimas

Neveronių gyventojai taip pat turi ranka pasiekiamą vietą, kurioje gali atsipūsti.

„Turime vieną sutvarkytą tvenkinio pusę. Ateityje planuojame plėtrą“, – sakė Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Neveronių tvenkiniai atsirado „Palemono keramikai“ kasant ir vežant molį. Ilgainiui tvenkiniai apžėlė krūmynais. Bendruomenė sumanė pakrantę išvalyti. Nelikus krūmų, atsivėrė vaizdas, parengtas pakrantės tolesnės tvarkybos ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektas. Jis buvo finansuotas ES ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Neveronių tvenkiniai ir prie jų įrengta rekreacinė zona užpildė poilsio vietos šioje seniūnijoje spragą.

Visose maudyklose vandens ir smėlio kokybė puiki – tai patvirtinta atliktais laboratoriniais mikrobiologiniais vandens ir paplūdimio smėlio parazitologiniais tyrimais.

„Neturime jokių parkų. Kai kūrėsi šiltnamiai, buvo statomi gyvenamieji namai, nebuvo laisvalaikio erdvių nei vaikams, nei suaugusiesiems. Nebuvo net vietos, kur būtų buvę galima tiesiog ateiti, pasėdėti, pailsėti. Gyventojai išreiškė norą įrengti maudynių vietą – atsirado lieptelių“, – pasakojo A. Petkevičienė. Įrengta ir paspirtukų trasa, vaikų žaidimų aikštelė, suoliukai.

Neveronių tvenkinių prieigos tapo ir vieta lauko renginiams, susibūrimams. Čia vyksta tradicinis renginys „Vandens simfonija“, kuriame susipina stichijos, modernioji klasikinė muzika, šokis, vaizduojamasis menas.

Ateityje planuojama, kad pėsčiųjų takas su apšvietimu apjuos visą tvenkinį. Seniūnė džiaugėsi bendruomenės aktyvumu ir iniciatyvomis.

Prie Neveronių tvenkinio įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, maisto vagonėlių pastatymo aikštelės, takai, lauko terasa, apšvietimas, kalnelių trasos dviračiams ir paspirtukams, kita laisvalaikio ir sveikatingumo infrastruktūra, pastatyta suoliukų, WC.

Edgaro Cickevičiaus ir Regimanto Zakšensko nuotr.

Kurortinėje erdvėje judru

Kauno rajonas jau nuo 2017 m. turi oficialiai įteisintą kurortinę teritoriją, kuri jungia Kulautuvą, Kačerginę ir dalį Zapyškio.

Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė pasakojo, kad kurortinės Kulautuvos paplūdimys įrengtas prie buvusio karjero. Čia yra persirengimo kabinų, tinklinio aikštelė, vaikų žaidimų aikštelių, rampa riedlentininkams, įkurta treniruoklių zona, tinklinio aikštelė.

Veikia lauko kavinė ir vandenlenčių parkas su 200 m ilgio trasomis. Vandenį specialiu taku gali pasiekti ir žmonės su negalia.

Nuo Šilelio kaimo iki Kulautuvos sodų nutiestas dviračių takas. Kelias automobiliams iki paplūdimio suremontuotas ir apšviestas.

Paklausta, ko dar trūktų, seniūnė kiek pagalvojusi atsakė vienu žodžiu: „Vandens.“ Čia pat paaiškino, kad šiemet gegužę labai nuslūgo Nemuno lygis, visur trūksta vandens. „Anksčiau būdavo potvyniai, karjeras prisipildydavo sklidinai, o šiemet žiema buvo besniegė, todėl ir vandens mažai. Norėtųsi daugiau, bet su gamta nepakovosi“, – kalbėjo D. Šiušienė.

Dviračių takas – labai populiarus. Juo naudojasi ir vietiniai, ir keliauninkai. Keltu persikelia per Nemuną ir toliau mina dviračių taku. Vasarą Kulautuvoje karjeras – svarbus, be jo Kulautuva sunkiai įsivaizduojama, kaip ir be Nemuno. Anksčiau paplūdimiai veikdavo upės pakrantėse, bet šiuo metu panemunė Kulautuvoje su visais krūmynais ir žolynais yra paukščių apsaugai svarbi Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Kairioji Nemuno pusė yra mažiau apaugusi, todėl savo paplūdimius prie Nemuno turi zapyškiečiai, kačerginiečiai. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis kartu su bendruomene įrengė paplūdimį prie Kvesų karjero. Šiemet jo infrastruktūra buvo pagerinta pontoniniais liepteliais.

Trauka: Drąseikių karjeras mėgstamas ir vietinių gyventojų, ir svečių iš toliau. / Edgaro Cickevičiaus ir Regimanto Zakšensko nuotr.

Tikrina ir smėlį

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė ir Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos (sveikatos reikalų koordinatorės) pareigas laikinai einanti Gabrielė Petraitė „Kauno dienai“ nurodė, kad šiemet gegužę jau atlikta Kauno rajono seniūnijų maudyklų analizė.

Vieši vandens telkiniai prižiūrimi ir tvarkomi daugiau kaip dešimtyje seniūnijų: pjaunama žolė, prižiūrima, kad tvarkingas būtų smėlis, automobilių aikštelės, užtikrinamos poilsio zonos su stalais ir suoliukais, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, kai kuriose maudymosi vietose yra gelbėjimo ratų, WC ir sporto infrastruktūra.

Maudyklose Kauno rajone periodiškai tikrinamas vanduo ir smėlis. Tiesa, Kauno rajone įteisintų oficialių paplūdimių nėra, nes maudynių vietos neatitinka visų oficialiems paplūdimiams keliamų reikalavimų, t. y. nėra budinčių gelbėtojų, kurie užtikrintų poilsiautojų saugumą.

Mikrobiologiniai vandens tyrimai atliekami Kulautuvos karjere, Kulautuvos seniūnijoje ir Dubysos upėje, Partikų kaime, Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Tuose pačiuose vandens telkiniuose kaip ir pernai.

Kaip atrenkami, kurie tikrinami? Kulautuvos telkinys buvo sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai, todėl vasaros sezono metu jis tiriamas, o Vilkijos apylinkių seniūnijoje prie Dubysos tiriamas vanduo todėl, kad pakrantė tvarkoma ir pritaikyta rekreacijai, joje lankosi daug poilsiautojų.

Pernai vandens kokybės mikrobiologinių parametrų vertės neviršijo ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018. Tikimasi, kad šiemet vanduo taip pat bus švarus.

Kur švariausia? Visose maudyklose vandens ir smėlio kokybė puiki – tai patvirtinta atliktais laboratoriniais mikrobiologiniais vandens ir paplūdimio smėlio parazitologiniais tyrimais. Maudyklos bus tikrinamos kas dvi savaites nuo gegužės 27 d. iki rugsėjo 2 d.

Idėjos – iš bendruomenių

Dėl vandens telkinių pakrančių įveiklinimo pasistengė ir vietos bendruomenės.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė džiaugėsi, kad gyventojai pasižymi aktyvumu ir jautrumu aplinkai.

„Įsitraukdami į Dalyvaujamojo biudžeto priemonę jie ne tik teikia idėjas, bet ir patys balsuoja už tai, ką norėtų matyti savo gyvenamojoje aplinkoje. Savivaldybė finansuoja daugiausia palaikymo sulaukusias idėjas ir jas įgyvendina. Per penkerius šios priemonės įgyvendinimo metus pastebėjome augantį dėmesį viešosioms erdvėms prie vandens telkinių“, – tvirtino vedėja.

Gyventojų idėjų sulaukiama kasmet, o šiemet pasiektas naujas aktyvumo rekordas – gautos net aštuonios idėjos, skirtos pakrantėms ar šalia vandens esančioms teritorijoms sutvarkyti ir pritaikyti bendruomenės poreikiams.

Finansavimas: daugiausia gyventojų palaikymo sulaukę bendruomenių projektai dėl pokyčių viešose erdvėse įgyvendinami savivaldybės lėšomis. / Organizatorių nuotr.

Čekiškės seniūnijoje, Severinavos kaime, norima įgyvendinti projektą „Tvenkinys – poilsio, sveikatos ir bendruomeniškumo šaltinis“, Kulautuvos seniūnijos bendruomenė norėtų įrengti augintinių vedžiojimo aikštelę šalia paplūdimio, Rokų seniūnijos Paraželių kaime siekiama įrengti šeimyninę maudyklą ir ją pritaikyti aktyviam laisvalaikiui.

Kitos įdomios idėjos: vaikų kampelis Vilkijoje prie Louiso Armstrongo estrados šalia Nemuno, liepto įrengimas Vaišvydavos tvenkinyje (Samylų seniūnija), pramogų bokštas ir gimnastikos kompleksas prie Drąseikių karjero (Lapių seniūnija).

Raudondvariečiai pateikė projektą su lieptu ir poilsio zona „Geriausia vieta poilsiui – Raudondvaris!“. Ši idėja šiemet ir laimėjo finansavimą. Bus tvarkomos tvenkinio prieigos, sukurta patogi, saugi ir jauki poilsio zona su želdynais, specialiai suprojektuotomis erdvėmis jogai, oro jogai ir funkcinei mankštai su diržais, įrengtas ilgasis lieptas-takas, nuo kurio saugiai ir patogiai savo sukonstruotus laivelius galėtų plukdyti modeliuotojai.

Brūžės kaime (Batniavos seniūnija) sulaukta išskirtinės menininko idėjos, kuria buvo siekiama įrengti unikalią poilsiavietę Nemuno pakrantėje. Kitoje upės pusėje taip pat kuriamos rekreacinės idėjos. Zapyškio bendruomenė norėtų įrengti vaikų žaidimų aikštelę, Kačerginės seniūnija – sporto aikštyną. Užliedžiuose norima įveiklinti erdvę prie tvenkinio įrengiant tinklinio aikštelę, mažosios architektūros įrenginius.

Savivaldybė finansuoja daugiausia palaikymo sulaukusias idėjas ir jas įgyvendina.

Vandžiogaloje prie parko tvenkinio buvo pateiktos net trys idėjos, siekiant gauti Dalyvaujamojo biudžeto finansavimą. Samylų ir Rokų seniūnijose gyventojai siūlė įrengti fontanus, tiltelius, poilsiavietes prie vandens telkinių.

Raudondvario bendruomenės idėjos finansavimą iškovoja jau trečius metus (2022 m. įrengta riedlenčių rampa, 2025 m. balandžio 16 d. atidaryta vaikų žaidimų aikštelė).

A. Tamonienė pastebėjo, kad per penkerius Dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo metus paaiškėjo, kad svarbiausia – ne seniūnijos dydis, o žmonių iniciatyvumas ir bendradarbiavimas.

Ypač aktyvi viena mažesnių Kauno rajono seniūnijų – Vandžiogala, kurios bendruomenės idėjas sėkmė lydėjo jau keturis kartus.

„Stiprios ir iniciatyvios bendruomenės veikia ir Neveronių, Alšėnų, Čekiškės, Domeikavos, Kulautuvos seniūnijose – sąrašą galima tęsti. Kalbant apie iniciatyvas prie vandens telkinių, verta paminėti, kad bendruomenės aktyviai veikia ne tik Dalyvaujamojo biudžeto projekte. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lapių miestelio bendruomenės centras įgyvendino projektą „Drąseikių karjero laisvalaikio zonos įrengimas“. Čia įrengtas pakrantės kliūčių ruožas su žaidimų aikštele, tinklinio ir petankės aikštės, laužavietės su suoliukais ir staliukais“, – teigė vedėja.

Neveronių seniūnijoje aktyviai veikia ir seniūnaičiai – jie organizuoja talkas, ypač tvenkinių prieigų tvarkymo srityje, prisideda prie aplinkos puoselėjimo. Vedėja įsitikinusi, kad iniciatyvos ne tik gražina ir atgaivina viešąsias erdves, bet ir skatina bendruomeniškumą ir atsakingą požiūrį į aplinką.