Kiek jau įrengta?
Kauno rajono savivaldybė siekia, kad skubiosios pagalbos teikimas būtų kompleksiškas ir apimtų visas seniūnijas, tad kasmet vykdoma defibriliatorių tinklo plėtra pakaunėje.
Iš viso savivaldybės lėšomis jau įsigyta ir įrengta devyniolika defibriliatorių. Dar du bus įrengti šiemet.
Defibriliatoriai pritaikyti naudoti lauko sąlygomis – kartu su apsauginėmis spintelėmis, informaciniais plakatais, turniketais ir širdies bei plaučių gaivinimo rinkiniais.
Bendras visų Kauno rajono seniūnijose veikiančių defibriliatorių skaičius šiuo metu siekia 45. Penkiolika prieinami tik darbo valandomis, o trisdešimt – visą parą.
„Džiaugiamės, kad privačios įmonės taip pat prisideda prie defibriliatorių tinklo plėtros, įrengia juos prie savo įmonių ir informuoja greitosios medicinos pagalbos tarnybą arba savivaldybę“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos l. e. p. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (sveikatos reikalų koordinatorė) Gabrielė Petraitė.
Kaip ji pasakojo, Raudondvario dvare esančiu defibriliatoriumi pavyko išgelbėti žmogui gyvybę.
Tikimybė išgelbėti žmogų yra daug didesnė, jei aparatas prijungiamas pirmosiomis minutėmis sustojus širdžiai. Medikams, kurie turi reikiamą įrangą, priemones ir žinių, atvykti dažniausiai reikia daugiau laiko, todėl labai svarbus tampa defibriliatorių išdėstymas viešose vietose, jų prieinamumas, aplinkinių reakcija ir drąsa gelbėti sunegalavusį žmogų.
„Stengiamės ugdyti visuomenės sąmoningumą ne tik šnekomis, bet ir darbais“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas, edukologijos mokslų daktaras, buvęs LSMU ir VDU dėstytojas, buvęs Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorius, dabar Kauno rajono vicemeras L. Dilys.
Du nauji
Naujuosius defibriliatorius ketinama įrengti prie Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ (Studentų g. 3, Akademija) ir Domeikavos lopšelio-darželio „Upė“ (Neries g. 18, Domeikava).
„Lietuvos sveikatos mokslo universiteto mokslininkų skaičiavimais, remiantis Kauno regiono gyventojų skaičiumi, Kauno regione įrengus 100 AID ir prijungus juos prie 112 sistemos (įtraukus į GMP naudojamą defibriliatorių žemėlapį), labai pagerėtų pirmos pagalbos teikimo operatyvumas staigios mirties ištiktam asmeniui“, – kalbėjo G. Petraitė.
Skaičiavimų duomenimis, vienas AID galėtų būti įrengiamas 3–5 tūkst. gyventojų turinčiose prioritetinėse vietovėse: tankiausiai apgyvendintose gatvėse, gyvenvietėse, masinių žmonių susibūrimo vietose, traukos centruose ir pan.
„Vadovaujantis šiais pagrindiniais kriterijais, Kauno rajone ir parenkamos vietos defibriliatoriams“, – teigė skyriaus vadovė.
Kauno rajono iniciatyva
Pernai Kauno rajonas inicijavo susitarimą tarp septynių Kauno regiono savivaldybių dėl defibriliatorių tinklo plėtros regione.
Per beveik trejus metus regione numatyta įrengti defibriliatorių, kad po vieną tektų 3–5 tūkst. gyventojų. Kauno rajonas, skaičiuojant savivaldybės ir įmonių įrengtus prietaisus, šį rodiklį jau atitinka.
„Šiuo susitarimu ir siekiu žavisi Europa ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad ne tik fragmentiškais veiksmais, bet ir nuosekliais politiniais sprendimais Kauno rajonas ir regionas į su žmonių sveikata susijusius klausimus žvelgia kaip į prioritetinius ir vertybinius“, – sakė L. Dilys.
Pirmosios pagalbos svarba
Aparatai – gerai, bet ištikus nelaimei kažkas turi išdrįsti juos panaudoti. Ar Kauno rajono gyventojai geba ir turi žinių, kaip suteikti pirmąją medicininę pagalbą?
„Mokymų ir įgūdžių atnaujinimų niekuomet nebus per daug. Čia galioja trys pagrindinės taisyklės: mokymas, mokymas, mokymas. Su praktika ateina ir gebėjimas veikti vadovaujantis šaltu protu, nepasimesti situacijoje“, – apie praktikavimosi svarbą kalbėjo L. Dilys.
Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorė Rita Gudauskienė vardijo, kad Lietuvoje sukurta pirmosios pagalbos mokymo, pirmosios pagalbos paslaugų teikimo, reikiamų specialistų rengimo sistema, priimti šiuolaikiški įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose numatyta saugos tarnybų darbuotojų darbas ir kitos reikiamos priemonės žmogaus gyvybei išsaugoti, tačiau apgailestavo, kad statistiniai duomenys ir tarptautinės rekomendacijos rodo, kad šių priemonių nepakanka.
„Mirčių skaičius dėl to, kad pagalba nebuvo suteikta laiku, nemažėja. Skubiosios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines šešias minutes. Šiandien greitoji medicinos pagalba miestuose teikiama per penkiolika minučių, o rajonuose per 25 minutes. Skubiais ir kritiniais gyvybei atvejais – tai per ilgas laikas. Todėl asmenų, esančių šalia, veiksmai yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išgelbėti gyvybę“, – kalbėjo R. Gudauskienė.
Mokymų ir įgūdžių atnaujinimų niekuomet nebus per daug. Čia galioja trys pagrindinės taisyklės: mokymas, mokymas, mokymas.
Anot jos, 2015 m. atliktas Lietuvos gyventojų pradinio gaivinimo įgūdžių ir žinių apie automatinius išorinius defibriliatorius tyrimas bei atliktos anoniminės apklausos parodė, kad savo žinias apie pradinį gaivinimą 130 (76,9 proc.) respondentų apibūdino kaip nepakankamas. Trijų pagrindinių veiksmų seką, esant kritinei situacijai, teisingai atliktų tik šeštadalis apklaustųjų.
Iš visų apklaustų trečdalis žinojo, kas yra AID, tačiau iš žinojusiųjų beveik visi teisingai nurodė aparato veikimo principą ir jo naudojimo indikacijas. Daugiau kaip 80 proc. respondentų pareiškė, kad dalyvautų pradinio gaivinimo ir AID naudojimo mokymuose, jeigu jie būtų nemokami.
„Iš šio ir kitų atliktų tyrimų bei kitų šalių gerųjų patirčių matyti, kad žmonės, žinantys, kas yra AID, suprantantys jo veikimo principą ir naudojimo būdą, galėtų jį panaudoti atsitikus nelaimei. Todėl Kauno rajone, lygiagrečiai AID plėtrai, vykdomas nenutrūkstantis visuomenės švietimas, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir panaudoti defibriliatorių“, – dėstė R. Gudauskienė.
Gyventojų mokymai
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras kiekvienais metais kviečia 8–9 klasių mokinius dalyvauti orientacinėse edukacinėse varžybose „Išgelbėk draugą“, kurių metu mokiniai gali pademonstruoti įgytas pirmosios pagalbos teikimo žinias. Ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos priežiūros specialistės visus metus vykdo pirmosios pagalbos mokymus įvairaus amžiaus mokiniams.
Visus metus Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras siūlo Kauno rajono įstaigoms, įmonėms, bendruomenėms dalyvauti nemokamuose pirmosios pagalbos mokymuose.
Mokymų metu gyventojai būna supažindinami, kaip atpažinti gyvybei pavojingą nukentėjusiojo būklę, greitai įvertinti situaciją ir suteikti pagalbą. Taikomi interaktyvūs mokymo metodai, visi dalyviai turi galimybę aktyviai įsitraukti, diskutuoti ir praktiškai išmėginti pirmosios pagalbos veiksmus pradinio gaivinimo, užspringimo, ūmaus kraujavimo atvejais, taip pat mokosi naudotis defibriliatoriais. Per metus tokiuose mokymuose sudalyvauja apie 500 asmenų.
Žmonių dėmesys
Kauno rajono savivaldybės atstovai teigė, kad ypač džiugina pastaraisiais metais sustiprėjęs visuomenės dėmesys pirmosios pagalbos mokymams.
„Pastaruosius kelerius metus Kauno rajone itin sparčiai gerėja sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas – modernizuojamos gydymo įstaigos, aktyviai bendradarbiaujama ir įgyvendinama Kauno rajono sveikatos centro veikla, įstaigose taikomi tvarūs sprendimai (pvz., saulės elektrinės, elektromobiliai), savivaldybėje didelis dėmesys skiriamas prevencinių programų skatinimui. Šie pokyčiai užtikrina patogesnes, efektyvesnes ir gyventojams palankesnes sveikatos paslaugas“, – apibendrino G. Petraitė.
Visa tai prisideda prie gyventojų saugumo ir sveikatos raštingumo stiprinimo.
Defibriliatorių žemėlapis
Bendras automatinių išorinių defibriliatorių sąrašas Kauno rajone, Kauno regione ir visoje Lietuvoje skelbiamas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos tinklalapyje https://greitojipagalba.lt/aed/
Į šį sąrašą įtrauktus defibriliatorius mato visi, taip pat ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dispečeriai, kurie gali nurodyti skambinančiajam ar gelbėtojui, kur rasti arčiausiai esantį prietaisą.
Taip sutaupoma laiko gelbstint staigios mirties ištiktą žmogų ir suteikiama didesnė tikimybė išgyventi.
Naujausi komentarai