V. Makūnas: Kauno rajone siekiame darnios plėtros

Stabili augimo kreivė

„Urbanistinė plėtra ir demografinis augimas Kauno rajone tęsiasi jau antrą dešimtmetį. Bene didžiausias pikas buvo pasiektas 2021–2022 m., kai gyventojų skaičius išaugo beveik 10 tūkst. 2023–2024 m. augimo kreivė nebuvo tokia ryški, bet gana stabili. Pavyzdžiui, pernai Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo daugiau kaip 2,5 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Mero žodžiais, nekilnojamojo turto (NT) kainomis Ringaudų, Akademijos, Raudondvario aglomeracijos nedaug skiriasi nuo didmiesčių, o kurortiniuose miesteliuose – Kačerginėje, Kulautuvoje – įsigyti būstą pavyksta ne kiekvienam. Naujakuriai dairosi ir į tolimesnes, bet taip pat vaizdingas Vilkijos, Batniavos, Taurakiemio seniūnijas.

Išplėtota infrastruktūra, kokybiškos kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos paslaugos – tokias pasirinkimą kurtis Kauno rajone priežastis apklausose dažniausiai nurodo gyventojai. Verslas pabrėžia palankią mokesčių politiką, patogią geografinę padėtį.

Keičiasi į gerąją pusę

„Greta demografinių iššūkių susiduriame ir su didžiule verslo plėtra, kuri vyksta keliose zonose, o labiausiai – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 5 tūkst. verslo subjektų, – pabrėžė savivaldybės vadovas. – Tenka apgailestauti, kad anksčiau galioję teisės aktai leido stichišką plėtrą, trūko atsakomybės investuotojams ir NT vystytojams. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leidžia sukaupti papildomų lėšų. Verslininkai suprato, kad savo projektus reikia iš anksto aptarti su savivaldybe: pasidomėti, kokios toje teritorijoje problemos, kaip jas galima kartu spręsti. O problemų apstu: reikia vaikų darželių, mokyklų, parkų, šaligatvių, kitos socialinės infrastruktūros.“

Pasak V. Makūno, vykstant plėtrai, gyvenamieji kvartalai susilieja į aglomeracijas, kuriose praktiškai nelieka ribų tarp kaimyninių savivaldybių. Tai ypač pasakytina apie Užliedžius ir Romainius, Aleksotą ir Garliavą, Domeikavą ir Sargėnus. Matydami šias tendencijas, infrastruktūros kūrimo ir paslaugų teikimo problemas stengiamės spręsti kartu su Kauno miesto savivaldybe.

„Funkcinė zona – dviejų ar daugiau savivaldybių sutarimu formuojama administracinių vienetų ribų nesaistoma vientisa teritorija, pasižyminti ekonominiais ir socialiniais ryšiais, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir infrastruktūrai plėtoti, yra įtvirtinta ES teisės aktais ir padeda pritraukti daugiau lėšų šiems tikslams pasiekti. Žmonėms nėra svarbiausia, kurioje savivaldybėje gyvena, jiems rūpi gyvenimo kokybės dalykai – patogus susisiekimas, vaikų darželis, mokykla, sveikatos priežiūros paslaugos ir pan.“, – tvirtino meras.

Trauka: verslas pabrėžia palankią mokesčių politiką, patogią geografinę padėtį. / E. Mališausko nuotr.

Problemas sprendžia kartu

Kauno rajono savivaldybė su „Kauno vandenų“ ir „Giraitės vandenų“ atstovais sukūrė darbo grupę, kuri vertina vandens ir nuotekų tiekimo tinklų būklę ir ieško efektyvesnių sprendimų besiribojančiose teritorijose.

„Vilčių teikia ir naujosios Vyriausybės sprendimas perduoti savivaldybėms miestelius ir miestus kertančius valstybinės reikšmės kelius. Tikiuosi, tai pagreitins jų tvarkymą ir priežiūrą. Keliai reikalauja milžiniškų investicijų, bet svarbu, kad būtų vienas šeimininkas, taptų aiškesnis planavimas, nereikėtų blaškytis tarp žinybų ir institucijų, – kalbėjo pašnekovas. – Norime, kad Kauno rajono plėtra vyktų darniai: nauji gyvenamieji kvartalai būtų patogūs, netrūktų poilsio zonų, o verslas netrikdytų gyventojų. Tai galima pasiekti veikiant kartu: derinant įvairių grupių interesus, tariantis su specialistais, bendruomenėmis.

Didžiausiųjų sąrašas

Iš 25 seniūnijų penkiose deklaruotų gyventojų skaičius viršija 10 tūkst. Didžiausioje – Domeikavos – gyvena 12 193 žmonės, antroje vietoje yra Ringaudų seniūnija (11 351), trečioje – Užliedžių (10 637), ketvirtoje – Garliavos apylinkių (10 399), o penketuką užbaigia Garliavos seniūnija (10 333).

Šeštoje vietoje su 8 603 deklaruotais gyventojais šiuo metu yra Karmėlavos seniūnija. Jei kasmet augs po 81 gyventoją (tiek jų padaugėjo lyginamuoju laikotarpiu), po penkerių metų ji taip pat pateks tarp Kauno rajono seniūnijų, kuriose gyvena daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Ar artimiausiais metais didžiausiųjų vietos sąraše gali keistis? Žinoma, remiantis vien matematiniais skaičiavimais, pokytis gali atsirasti 2028-aisiais, jei Domeikava ir Ringaudai iki tol išlaikys pernykštę tendencija, pastaroji seniūnija gali išsiveržti į pirmąją vietą.

Kaip rikiavosi anksčiau

Kaip ir šiemet, didžiausios seniūnijos statusu pernai didžiavosi Domeikavos seniūnija. 2024 m. sausio 3 d. čia gyveno 11 751, arba beveik vienas dešimtadalis visų pakaunės gyventojų. Antroje vietoje buvo Ringaudų (10 610), trečioje – Garliavos seniūnija – 10 429.

Dar dvi – Garliavos apylinkių ir Užliedžių – seniūnijos praėjusių metų pradžioje sparčiai artėjo prie 10 tūkst. ribos ir atitinkamai turėjo 9 966 ir 9 875 gyventojus. Šeštoji pagal dydį buvo Karmėlavos seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 8 522 gyventojai.

Reikšminga sąrašo kaita fiksuota 2023 m.: Ringaudai iš antros vietos išstūmė Garliavą, vietomis susikeitė Užliedžių ir Garliavos apylinkių seniūnijos.

2023 m. sausio 3 d. didžiausių pakaunės seniūnijų šešetukas atrodė taip: Domeikavos (11 214), Garliavos (10 587), Ringaudų (9 739), Garliavos apylinkių (9 348), Užliedžių (8 689) ir Karmėlavos (7 992).

Vis dėlto ryškiausia rokiruotė įvyko kiek anksčiau, kai Garliavai didžiausios seniūnijos titulą teko perduoti Domeikavai.

Žmonėms nėra svarbiausia, kurioje savivaldybėje gyvena, jiems rūpi gyvenimo kokybės dalykai – patogus susisiekimas, vaikų darželis, mokykla, sveikatos priežiūros paslaugos ir pan.

2022 m. sausio 3 d. duomenimis, pirmoje vietoje su 10 795 gyventojais dar buvo Garliava, antroje – vos 149 gyventojais mažiau turinti Domeikavos seniūnija, trečioje – Ringaudų (8 917), ketvirtoje – Garliavos apylinkių (8 782), penktoje – Užliedžių (7 677) ir šeštoje – Karmėlavos (7 481).

Kas augo labiausiai?

Įdomu pastebėti, kad didžiosios seniūnijos pernai augo skirtingai. Pagal augimo tempus rikiuotė yra kiek kitokia: lyderės pozicija čia priklauso Užliedžių seniūnijai, kurioje per metus registruotų gyventojų skaičius padidėjo net 762, nedaug (741) atsiliko ir Ringaudų seniūnija. Domeikavos ir Garliavos apylinkių seniūnijos ūgtelėjo panašiai: atitinkamai 442 ir 433 žmonėmis. Garliavoje fiksuotas sumažėjimas 96 žmonėmis.

Džiugu, kad gyventojų palyginti sparčiai gausėjo Alšėnų (318), Raudondvario (154), Akademijos (126), Samylų (87), minėtoje Karmėlavos ir Lapių (76) seniūnijose, o teigiama demografinė tendencija fiksuota šešiolikoje seniūnijų. Dar penkiose sumažėjimas svyruoja vos nuo 1 iki 5 gyventojų.

Jauna savivaldybė

„Kauno diena“ ne kartą yra rašiusi, kad Kauno rajonas yra viena jauniausių savivaldybių šalyje. Tai liudija ir naujausi Registrų centro duomenys. Daugiausia čia gyvena žmonių nuo 15 iki 45 metų – 50 677 (43 proc.). Antra gausiausia grupė – nuo 46 iki 65 metų, kuriai priklauso 30 550 asmenų (26 proc.).

Jauniausių (iki 7 metų) Kauno rajono gyventojų priskaičiuojama 9 013 (beveik 8 proc.), o vaikų nuo 8 iki 14 metų – 9 349 (8 proc.). Šių dviejų amžiaus grupių gyventojų skaičius pranoksta vyresnių kaip 66 metų gyventojų skaičių – jų fiksuota 18 044 (maždaug 15 proc.). 2024 m. sausio 6 d. duomenimis, procentinė išraiška visose amžiaus grupėse buvo tokia pati.

Tarp didžiųjų, vertinant pagal gyventojų amžių, jauniausia yra Užliedžių seniūnija. Beveik 55 proc. čia gyvenančių žmonių yra nuo 15 iki 45 metų, vyresni nei 66 metų sudaro beveik 7 proc. 18 proc. šios seniūnijos gyventojų yra nuo 46 iki 65 metų, 12 proc. – iki septynerių, o beveik 9 proc. – 8–14 metų vaikai.

Ringaudų seniūnijoje gyventojai nuo 15 iki 45 metų sudaro beveik 47 proc., nuo 46 iki 65 metų – beveik 22 proc., 8–14 metų – 11 proc., o likusioms amžiaus grupėms tenka po šiek tiek daugiau kaip 10 proc.

Domeikavos seniūnijoje taip pat dominuoja (beveik 44 proc.) 15–45 metų gyventojai, o nuo 46 iki 65 metų, vyresnių nei 66 metų yra dvigubai daugiau nei Užliedžių seniūnijoje: atitinkamai 7 ir 14 proc.. Vaikų abiejose amžiaus grupėse šioje seniūnijoje yra apie 8,5 proc.

Daug 15–45 metų gyventojų yra Alšėnų ir Akademijos seniūnijose – atitinkamai 45,7 ir 44,3 proc. Tačiau labiausiai šiuo aspektu išsiskiria Batniavos seniūnija, kurioje tokio amžiaus grupės gyventojų yra net 62,3 proc. 46–65 metų gyventojai čia sudaro 26 proc., vyresni nei 66-erių – 8,3 proc. – 8–14 metų ir vos 1,3 proc. – vaikai iki septynerių metų.