Kol Kauno valdžia metai iš metų vis kalba, kad reikia atsigręžti į upes, sausros alinamas Nemunas baigia nusigręžti nuo Kauno, o vandens pramogų išsiilgę miestiečiai taškosi nusekusio upių tėvo likučiuose.

Situacija kartojasi

Karščiai išvijo kauniečius ieškoti atgaivos ne prie upių, o patį Nemuno vidurį – žole žaliuojančios upės seklumos tapo žmonių pamėgtais neoficialiais paplūdimiais. Į tokias oazes, kur atsiveria vaizdas į Senamiestį, netoliese gyvenantys vaikai atsikrausto visai dienai, šeimininkai atveda atsigaivinti savo augintinius, moterys traukia mėgautis saulės voniomis, o be XXI a. patogumų gyvenančios šeimos atsineša ir vieną kitą drabužį išsiskalbti.

Toks vaizdas pačiame miesto centre vasarai įsibėgėjus tampa kasdienybe jau ne vienus metus, o miesto valdžios užmojai suaktyvinti laivybą Nemune ir priartinti miestą prie vandens vis pakimba ore.

Kaip tik šią savaitę paaiškėjo, kad neatsirado norinčiųjų įrengti pramoginių laivų prieplauką Nemuno saloje. Gal verslininkai ir specialistai abejoja laivybos perspektyvomis ir sėkme?
"Apie upes miestas daug galvoja. Net areną pastatė Nemuno viduryje, kad žmones pritrauktų. Ir Kongresų rūmus planuojame statyti ant Nemuno kranto, o paskui tiltu juos sujungsime su Nemuno sala", – vardijo Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak jo, savivaldybė neatstumia nė vieno privataus investuotojo, norinčio ką nors daryti prie vandens, o tik skatina.

D.Ratkelis apgailestavo dėl neįvykusio konkurso prieplaukai Nemuno saloje įrengti ir žadėjo skelbti naują prieplaukos statytojų paiešką tada, kai išsiaiškins pirmojo konkurso nesėkmės priežastis. Miesto taryba jau yra nusprendusi prieplaukai įrengti iš biudžeto atseikėti 100 tūkst. litų.

"Kad laivai Nemune galėtų plaukioti, turės daug darbuotis Vidaus vandens kelių direkcija, nes jų funkcija – valyti upės vagą. Jie stato krovininių laivų prieplauką. Manau, jeigu Nemune galės plaukioti krovininiai laivai, tai maži pramoginiai laiveliai tikrai praplauks. Gilinant Nemuną, jį eksploatuoti būtų galima", – svarstė savivaldybės administracijos vadovas.

Svyruoja ant ribos

Valstybinės įmonės "Vidaus vandens kelių direkcija" Kelių skyriaus viršininkas Aurelijus Rimas pripažino, kad šiuo metu vandens lygis Nemune gerokai nusekęs. Pastarųjų dienų duomenimis, Nemunas yra arti minimalaus vandens lygio ribos, ir tokia situacija laikosi jau porą savaičių.

"Pakelti vandens lygį jokių galimybių nėra, nebent gamtos procesai pasikeistų ar pagelbėtų Kauno hidroelektrinė, bet ir Kauno mariose vandens lygis yra žemesnis už normalų, todėl hidroelektrinė praleidžia minimalų vandens kiekį ir dirba minimaliu režimu. Šiandien kaip tik plaukiau mūsų laivu, apžiūrėjome Nemuno būklę Kauno ribose: rodikliai gana geri, tačiau farvateris yra siauresnis ir ne toks tiesus, dugne atsiradę pašalinių kliūčių, kurios netrukdo esant aukštesniam vandens lygiui", – pastebėjimais dalijosi A.Rimas.

Kauno hidroelektrinės atstovai vakar niekaip nerado laiko atsakyti į klausimus apie vandens lygį Nemune.

Poilsiautojai laivybai netrukdo

Kelių skyriaus viršininkas atmetė Vidaus vandens kelių direkcijai metamus priekaištus dėl per mažai gilinamos Nemuno vagos. "Labai gilinti mes negalime. Galime valyti, tą ir darome", – dėstė laivybos specialistas.

Pasidomėjus, ar laivybai netrukdo neformalus paplūdimys Nemuno viduryje ties Senamiesčiu ir ten pramogaujantys žmonės, laivybos specialistas jokios problemos neįžvelgė.

"Ten prie kranto yra gili vaga. Pavojingiausia, jeigu po žiemos užsilieka koks riedulys. Ir šiandien kelis tokius metro skersmens ištraukėme, vienas akmuo yra paženklintas, patikslinti farvaterį žymintys ženklai. Atidžiai plaukiant laivu problemų neturėtų būti, nes vagoje gylis yra daugiau kaip 1 m – iki 1,5 m ", – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas.

Jis įsitikinęs, kad, pastačius naujas prieplaukas krovininiams ir pramoginiams laivams, jiems plaukioti Nemune kliūčių nebus.

Anot A.Rimo, ženklesnių permainų Nemune būtų galima tikėtis sulaukus Europos Sąjungos paramos iš 2014–2020 m. finansinės perspektyvos. Jeigu Susisiekimo ministerija pritars, Vidaus vandens kelių direkcija ketina rengti projektą Nemuno vagai nuo Nevėžio iki Kauno hidroelektrinės sutvarkyti.

Komentaras

Eugenijus Vainalavičius. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto agentūros vedėjas

Užvakar vaikščiojau Nemuno pakrantėmis. Kai kuriuose užutėkėliuose ar žolynuose yra primaurojusių upelių nuo lietaus, daugiau nieko tragiško nemačiau. Vanduo skaidrus, švarus. Vandens lygį reguliuoja Kauno hidroelektrinė. Labiau nei minimalus vandens lygis ji nesumažina. Pastaruoju metu negirdėjau jokių įspėjimų, kad dėl žemo vandens lygio vanduo užterštas. Kiek žinau, viskas atitinka keliamus reikalavimus.

Dėl laivybai reikiamo gylio reikėtų diskutuoti su laivininkais, bet tragedijos aš čia nematau. Būtų blogai, jeigu vandens lygis nukristų žemiau minimalaus leistino lygio. Prieš kelerius metus toks pavojus buvo, kai tęsėsi ilgalaikė sausra. Pastaraisiais metais žiūrėdamas į upes Kaune džiaugiuosi, nes išvalytos pakrantės, iškirsti krūmai, nuolat šienaujama, aplinka gražesnė ir kultūringesnė. Natūrali upė, kaip mūsų Nemunas ar Neris, be betoninių krantinių yra puošmena ir vertybė, kurią reikėtų saugoti. Europos miestuose visos upės yra įkalintos betono krantinių, kurios manęs tikrai nedžiugina. Sutinku, kad laivelių ir kitų vandens transporto priemonių galėtų plaukioti daugiau, tačiau galime džiaugtis, kad Nemunas – švari ir skaidri upė, kurioje net dugnas matomas. Tokio skaidrumo upių nė viename lygumų mieste Europoje negalėčiau įvardyti. Tiesa, yra šiokių tokių priekaištų lietaus vandens išleidimo vamzdžiams ir juos prižiūrinčiai bendrovei "Kauno vandenys". Jeigu būtų sutvarkyti seni vamzdžiai, įgriuvę betono luitui, tas upės įvaizdis dar labiau pagerėtų ir vanduo būtų dar švaresnis.