Pateikė kaip faktą

Skambutis iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos sujaukė įprastą penkiolikmetės gimnazistės mamos darbo dienos ritmą. Kvietimas atvykti pasikalbėti dėl dukros prilygo gyvybės ir mirties klausimui. Nuojauta mamai kuždėjo, kad įvyko kažkas negero, tačiau to, ką išgirdo ir pamatė, tikrai nesitikėjo.

Anot moters, kabinete jos laukė įstaigos socialinė pedagogė Ingrida Skrodenienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rozvita Brazaitienė. Pokalbis prasidėjo apie tai, kad moters dukra – problemiška paauglė ir susidariusi dabartinė situacija esą yra nepataisoma.

Su pedagogių pastabomis, kad mergaitė nuolat plepa per pamokas,  naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis ir pedagogės nepatenkintos gimnazistės elgesiu, mama sutiko ir pritarė, kad mergaitė pastaruoju metu – be nuotaikos, tačiau paaugliams nuotaikų svyravimai yra natūralus brendimo požymis.

Tačiau tai buvo tik įžanga. Paskui moteris išgirdo informaciją, kad pedagoges pasiekė vaizdinė medžiaga, kurioje neva jos dukra elgiasi nepriimtinai ir netinkamai. Moteris vis dar nesuprato, apie ką kalbama, bet buvo raminama, kad jei perkels mergaitę į kitą mokyklą, įvykis bus nutylėtas, o mokymosi rezultatai „pataisyti į geresnę pusę“.

„Patarė giliai kvėpuoti, nes esą tai, ką pamatysiu darant savo dukrą, mane tikrai sukrės. Mobiliajame telefone įjungė itin prastos kokybės vaizdo įrašą, kuriame buvo matomas vaikų lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu. Taip, aš buvau šokiruota“, – neslepia gimnazistės mama (tėvų pavardės neskelbiamos laikantis įstatymo įpareigojimo dėl nepilnamečių apsaugos).

Moteris išgirdo pasakojimą, kad šį prastos kokybės 10 sek. vaizdelį mokyklos tualete esą užfiksavo pradinukas ir vaizdo įraše užfiksuotas berniukas rengėsi šia medžiaga šantažuoti su juo buvusią mergaitę, reikalauti pinigų. Pedagogės nurodė, kad vaikino mama taip pat pakviesta į mokyklą.

Nepatogus vaikas

„Aš ir šiandien jaučiu kaltę, kad tada patikėjau man pateikta informacija. Tačiau juk mokytojos kalba, vaizdo įrašas kalba pats už save, nors jo per ašaras padoriai net neįžiūrėjau: atėmė ir regėjimą, ir klausą, ir uoslę. Buvau tokios būsenos, kad sutikau su viskuo. Pasirašiau prašymą dukrai išeiti iš mokyklos, kad neturėsiu jokių pretenzijų, o pedagogės savo ruožtu žadėjo neperduoti medžiagos teisėsaugai, vaiko teisėms“, – 2023 m. rudens įvykius prisiminė gimnazistės mama.

Tęsinys: mergaitės tėvai sako jaučiantys kitokį mokytojų požiūrį į jų dukrą. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)

Natūralu, kad dėl šios situacijos aiškintasi ir šeimoje. Tėvai pakvietė kitą matyto vaizdo įrašo dalyvį, su kuriuo mergaitė jau kurį laiką draugavo, o dukra kartojo: „Kodėl jūs manimi netikite, tai neįmanoma.“

Kadangi tėvai vaizdo įrašo neturėjo, paprašė pedagogių jį persiųsti, tačiau mokytojos to nepadarė. Tad dar didesnė nuostaba buvo, kai tą patį vaizdo įrašą tėvams parodė tariamo įvykio „kaltininkas“. Pasirodo šiuo vaizdeliu iš interneto gimnazijos moksleiviai jau dalijosi kažkiek laiko.

Atidžiai ir ne vieną kartą peržiūrėję vaizdelį, tėvai įsitikino, kad čia tikrai ne jų vaikai. Net ir tualetas, kuriame neva jie buvo užfiksuoti, visai nepanašus į gimnazijos.

„Noriu tikėti, kad čia nepiktavališkai bet ką pakišo norėdami, kad nusižudytų tėvai ar susprogdintų pusę pasaulio, nes emocine prasme sunku papasakoti, ką išgyvenome, bet čia netinkamas metodas atsikratyti nepatogiu mokiniu. Juk jeigu darbuotojas netinka darbdaviui, šis neįdeda lavono darbuotojui į automobilio bagažinę. Paprastai viskas vyksta kitaip, o šiuo atveju padarė kažką panašaus. Jausmas buvo toks, kad karas jau prasidėjo ir rusai – mūsų gatvėse“, – emocijas vaizdžiai perteikė mergaitės tėvas.

Dar labiau tėvus stebina, kad šitaip pasielgė Lietuvoje gerbiamo žmogaus vardu pavadintos mokyklos pedagogai. „Jie auklėja ne tik mūsų, bet ir kitų žmonių vaikus. Tai kokia jų moralė?“ – ramybės iki šiol neduodantys klausimai sukosi moters galvoje.

„Visos šitos istorijos tikslas buvo paduoti popieriaus lapą, kurio pagrindu mes pasiimame vaiką iš mokyklos. Mūsų vaikas – ne auksinis, dukra aktyvi, turi savo nuomonę, aštraus charakterio. Ji nėra patogus molis pedagogui lipdyti būsimą kartą“, – dukros paveikslo nedailino tėtis.

Kai paaiškėjo, kad vaizdelis neturi nieko bendra su pedagogių nurodytais vaikais, įsivyravo tyla. Pedagogės neatskleidė, iš kur gavo pornografinio turinio vaizdelį. Anot tėvų, priremtos atsakyti, kokiu pagrindu nutarė, kad tai konkretūs vaikai, bandė aiškinti, esą pati mama patvirtino, kuriai, dar prieš pamatant, buvo pasakyta, kad toks jos dukros elgesys yra nepriimtinas.

Prie situacijos aiškinimosi, anot tėvų, prisijungė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė, tačiau tėvams susidarė įspūdis, kad ji apie pedagogių planą nieko nežinojo. Mokyklą tąsyk šeima paliko su perplėštu pusiau anksčiau mamos pasirašytu prašymu išeiti iš gimnazijos.

Teisėsaugos viražai

Nepilnametė liko mokytis gimnazijoje, kurioje jai už akių visi ūžė apie pornografinio turinio vaizdo įrašą. Iki šio įvykio minėtu vaizdo įrašu mokinukai tik šiaip dalijosi, o po įvykio aplinkiniai jau aiškiai dėstė ir kas, ir su kuo įraše yra.

„Bijojome, ir kad šios istorijos padariniai bus greitai, ir kad mums širdis nesustotų. Dukra išoriškai atrodė tvirta, atrodė, kad visa tai nuo jos – lyg vanduo nuo žąsies, bet neaišku, kas bus vėliau. Jautresnei mergaitei gal po kokių 20 metų psichologai atkapstytų, kokią įtaką toks įvykis padarė jos gyvenimui, gal ir seksualiniam. To net ir blogiausiame sapne nesusapnuotum“, – apie galimus padarinius svarstė tėvai.

Abiejų vaikų tėvų pareiškimas apie galimą pedagogių piktnaudžiavimą ir disponavimą pornografinio turinio dalykais nugulė ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ir policijos stalų.

Mes nežinome, ar ištyrė pateiktą vaizdo medžiagą, ar įvertino pedagogių veiksmus.

Ministerija tėvus informavo, kad Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos steigėja yra Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškimą persiuntė nagrinėti Švietimo skyriui. Švietimo skyrius nurodė, kad tėvai realizavo savo teises ir kreipėsi į policiją, todėl vidinis patikrinimas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nebus atliekamas.

Netrukus Kauno policija pateikė aiškinimą, kad šiuo atveju esą nėra objektyvių duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką. „Pasižiūrėjome, ką nuveikė tyrėja priimdama tokį sprendimą. Pasirodo, tyrėja apklausė abi pedagoges, kurios nurodė, kad nieko blogo nenorėjo ir nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų. Užteko pasikalbėti su mokytojomis ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą“, – atsainų policijos požiūrį į nepilnamečius liečiantį įvykį minėjo advokatė Jolita Juškaitė.

Policijos sprendimas buvo apskųstas prokuratūrai. Jame išdėstyta, ką buvo galima nuveikti, – mažų mažiausiai išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pornografinio turinio vaizdo medžiaga pasiekė pedagoges, kokie vaikai yra toje vaizdo medžiagoje, kokiu pagrindu pedagogės nusprendė, kad tai yra būtent tie vaikai, kuriuos jos minėjo.

„Pedagogių paaiškinimuose policijai atsirado prieštaravimų, jų pozicijos skyrėsi. Nurodėme viską, ką galima padaryti siekiant išsiaiškinti, ar čia buvo nusikalstama veika. Prokuroras sureagavo, pripažino, kad tyrėja tokį nutarimą priėmė skubotai, neįsigilinusi į faktines aplinkybes“, – pasakojo advokatė.

Situacija: prokurorai ikiteisminį tyrimą sustabdė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Be nukentėjusiųjų?

Prokuroro sprendimu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tėvai ir advokatė ramiai laukė kokių nors sprendimų, tačiau, kaip ir mokykloje, įsivyravusi tyla nedavė ramybės. Tėvai paprašė advokatės pasiteirauti, kaip vyksta tyrimas ir leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokio leidimo negavo, nes nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

„Na, gerai, galvoju, pripažins nukentėjusiaisiais ir tada galėsime susipažinti, bet vėliau paaiškėjo, kad tyrimas sustabdytas ir apie tai mūsų neprivalėjo informuoti, nes nesame proceso šalis“, – pasakojo J. Juškaitė.

Tą patį Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė patvirtino ir „Kauno dienai“: „Paprastai asmuo apie jo pripažinimą nukentėjusiuoju yra informuojamas ir jam išaiškinamos jo, kaip nukentėjusiojo, teisės. Pabrėžtina, kad asmuo gauna informaciją apie priimtus proceso sprendimus tik tada, kai jam suteikiamas proceso dalyvio statusas (pvz., nukentėjusiojo, įtariamojo), tačiau šiuo atveju jūsų minimas asmuo – pareiškėjas.“

Vadinasi, kreipiuosi į teisėsaugą, bet lieku kažkur šone, nors situacija liečia ir mane, ir mano artimuosius?

Prokuratūra paaiškino, kad, atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, išanalizavus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus reikšmingus duomenis, 2024 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

Toks prokuroro nutarimu priimamas sprendimas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau šiame tyrimo etape, atlikus visus galimus veiksmus, nėra galimybės identifikuoti nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas taip pat reiškia, kad, atsiradus naujų reikšmingų duomenų, jis gali būti atnaujintas ir toliau atliekamas priimant reikalingus proceso sprendimus.

„Pažymėtina, kad jūsų minimas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime yra pareiškėjas. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad jis ar jo artimieji yra tiesiogiai susiję su baudžiamojoje byloje tiriamu pornografiniu turiniu“, – nurodė prokuratūros atstovė.

Būtini veiksmai atlikti

Advokatė J. Juškaitė išdėstė teisinius šios situacijos padarinius: „Po tokio prokuroro sprendimo mes ne tik kad negalime susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir negalime apskųsti sprendimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Mes nežinome, ar ištyrė pateiktą vaizdo medžiagą, ar įvertino pedagogių veiksmus. Išeina, kad pedagogės gavo vaizdo medžiagą, nustatė vaikus, o vėliau ištrynė tą medžiagą, ir viskas. Tokie sunkiai paaiškinami veiksmai stebina.“

„Kauno diena“ kreipėsi į Prezidento Valdo Adamkaus gimnaziją. Kadangi situacija delikati, tikėjomės pasikalbėti su mokyklos direktore. „Kol savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius nepateiks atsakymo, ar galime teikti informaciją, mes jūsų negalime priimti. Net ir tuo atveju, jeigu savivaldybė leis, tada informuos, nes visa informacija jiems yra žinoma. Be to, atvykstant į ugdymo įstaigą reikia turėti QR kodą, – dėstė balsas telefone, o pasiūlymo atvykti į „Kauno dienos“ redakciją  nepriėmė. – Mes dirbame pedagoginį darbą, mūsų darbas – mokyti vaikus, jūsų darbas – rašyti. Tai, žinokite, mes nenorime mesti savo darbo, o jūs turbūt – savo, tai dirbkime kiekvienas savo darbą. Mes pavaldūs Kauno miesto savivaldybei, tam yra Viešųjų ryšių skyrius, kuris teikia informaciją, ir jūs bendraukite su jais sėkmingai. Jei jie mums užduos klausimų, mes atsakysime.“

Kauno miesto savivaldybė informavo, kad ugdymo įstaigų vadovams neuždrausta kabėtis su žiniasklaida, bet priminė, kad prasidėjo egzaminų sesija: „Ugdymo įstaigų vadovai šiuo metu susikoncentravę į mokinius ir jų gerovę, todėl turimus klausimus derinkite per savivaldybę. Mokyklose pašaliniai per egzaminų sesiją neįleidžiami.“

Taip, aštrus tas mūsų vaikas. Ta istorija išvešėjo visoje mokykloje. Mokėme, kad ir kas ką sakytų, – nusijuok, pakelk galvą ir eik.

Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad buvo gautas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštas dėl vidinio tyrimo pradėjimo gimnazijos socialinės pedagogės ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui atžvilgiu, galimai padarytų neteisėtų ar teisės aktams prieštaraujančių veiksmų.

„Gimnazija atliko visus būtinus veiksmus gimnazijos viduje, taip pat apie įvykį buvo informuota policija ir Vaiko teisių tarnyba. Nusikalstamų veikų tyrimą vykdo tik teisėsaugos institucijos, todėl, mamai kreipiantis, Kauno apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar minimos pedagogės atliko neteisėtus veiksmus“, – dėstė skyriaus vedėja.

Kuo baigėsi tyrimas ir kokia jame liko pareiškėjų vieta, jau aprašėme. „Mokykla susiduria su problemomis dėl anksčiau paminėtos mokinės, imasi visų būtinų priemonių kylančioms problemoms spręsti. Bendradarbiauja su mergaitės mama, kuri, vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, yra įstatyminis atstovas, turintis atliepti vaiko teises ir geriausius interesus“, – papildytas atsakymas, tačiau susilaikyta nuo gilesnio anksčiau aprašytos situacijos vertinimo.

Moralės šaknys

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė nurodė, kad Vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną – tiek raštu, tiek žodžiu – gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, iš kurių sulaukiama daugiausia pranešimų, yra policijos pareigūnai, anoniminiai pranešėjai, skyrium gyvenantis vienas iš vaiko tėvų, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

„Nors apie minimą situaciją mokykloje vaiko teisių gynėjai nebuvo sulaukę žinios, svarbu pasakyti, kad vieni dažniausių atvejų, apie kuriuos informuoja ugdymo įstaigų darbuotojai, yra moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir tarp vaikų vyraujantis įvairių formų smurtas, pavyzdžiui, fizinės jėgos panaudojimas, žodiniai konfliktai, o kartais pranešama ir apie seksualinio pobūdžio situacijas“, – dėstė A. Vežbavičiūtė.

Stebina: Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. Vežbavičiūtė nurodė, kad jų tarnyba iš gimnazijos jokio pranešimo nesulaukė. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Anot vedėjos, kad ir kokios situacijos mokyklose būtų, vaiko teisių gynėjams svarbu apie jas sužinoti kuo anksčiau, nes laiku gauta informacija leidžia operatyviau reaguoti – išklausyti kiekvieno įvykyje dalyvavusio vaiko nuomonę, pasikalbėti su tėvais, paprašyti vaiko mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų reikiamos informacijos. Dažnais atvejais susisiekiama ir su švietimo skyriaus atstovais, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais ir kitais socialiniais partneriais.

Grįžkime į istorijos pradžią – užgauta, apjuodinta, įžeista paauglė, į institucijų mėsmalę papuolę ir nusivylę tėvai ir QR kodais, viešųjų ryšių skyriais atsiribojusi ugdymo įstaiga. Tėvai neslepia nusivylimo ir kasdienės įtampos: „Taip, aštrus tas mūsų vaikas. Ta istorija išvešėjo visoje mokykloje. Mokėme, kad ir kas ką sakytų, – nusijuok, pakelk galvą ir eik. O kas būtų jei kas nors ką nors būtų pasakęs mokyklos koridoriuje, o ji, tarkime, kėde trinktelėtų tam vaikui? Ar tai būtų normali reakcija iš pykčio, kai apie tave kalba nebūtus dalykus? Kas tada būtų kaltas? Mūsų vaikas, nes gynė save? Ar kas nors gilintųsi, kur to šaknys?“.