– Kokia buvo Jūsų vaikystė ir Jūsų vaikystės Kaunas?
– Esu trečios kartos kaunietis. Gimiau ir augau Kauno inteligentų šeimoje. Mama dirbo Kauno klinikose kardiologe, tėtis buvo ilgametis KTU dėstytojas, prodekanas. Senelis Vincas Jasiukevičius – geologas, kaulo porceliano išradėjas. Dar sovietinės okupacijos laikais kartu su seneliu klausydavome „Amerikos balso“. Romo Sakadolskio balsą atpažinčiau prižadintas viduryje nakties (juokiasi).
Mano vaikystė sutapo su sistemų kaita. Tėvai buvo užsiėmę išgyvenimu ir prisitaikymu prie kintančio pasaulio, o aš buvau tipinis vaikų su raktu ant kaklo kartos atstovas. Tas laikas išugdė savarankiškumą. Mano kartos žmonės nieko nebijo, nes viskas, kas baisiausia, jau buvo įvykę vaikystėje (juokiasi).
– Jūsų profesinis kelias gana įvairus – nuo samdomo darbo iki nuosavo verslo, visuomeninės veiklos. Ką Jums davė įvairi profesinė patirtis?
– Mano visuomeninė veikla tapo matoma tik pastaraisiais metais, bet tuo užsiimu seniai. 1993 m., vos iš Lietuvos išsinešdinus sovietų armijai, būdamas penkiolikos įstojau į Lietuvos šaulių sąjungą. Jau tada žinojau, kad bet kokia kaina ginklu ginsiu savo šalį ir neleisiu okupacijai pasikartoti. Šaulys esu iki šiol. Dabar dirbu su žvalgybiniais dronais, esu žvalgas ir instruktorius.
Dar studijuodamas KTU verslo vadybą pradėjau dirbti reklamos agentūroje. Per septynerius metus tapau didelės reklamos agentūros padalinio vadovu. Nuo 2007 m. turiu savo verslą. 2010 m. įkūriau televizijos laidų prodiuserių įmonę. Kūrėme „Makaliaus keliones“, „Sąžinės balsą“, „Praktikantus“. Vėliau atsirado „Praeities žvalgas“, kurį pats pradėjau vesti, nors to neplanavau. Įgijau žurnalistikos magistro laipsnį. Septynerius metus turėjau verslą ir Ukrainoje, tačiau dėl karo teko jį uždaryti.
Patirtis išmokė: net geriausios idėjos neįgyvendinsi be kompetentingos komandos. Žmonės yra svarbiausias valstybės resursas. Ne mažiau svarbu tiksliai planuoti ir numatyti skirtingus scenarijus.
– Kaip prasidėjo Jūsų pagalba Ukrainai, kuri jau tapo didele Jūsų gyvenimo dalimi?
– Neplanavau nei organizuoti karinės paramos, nei įsitraukti į karą. Juo labiau neplanavau, kad už šią veiklą Rusijoje būsiu nuteistas 23 metams (juokiasi). Prasidėjus karui susisiekiau su verslo partneriais Ukrainoje ir paklausiau, ko jiems reikia. Reikėjo visko! Civiliai žmonės išėjo ginti šalies su tuo, ką turėjo, o neturėjo beveik nieko. Iš pradžių daug pirkau už savo pinigus, vėliau pradėjau rinkti paramą. Karas prasidėjo vasario 24-ąją, o kovo 4-ąją su pirmuoju konvojumi jau buvau Ukrainoje. Pasieniečiai klausė, ar žinau, kad prasidėjo karas (juokiasi). Važiuodavome į nežinią, veždavome paramą puolamą Kyjivą ginantiems kariams.
Šeima į tokias išvykas ramiai neišleisdavo. Tačiau pavojingos kelionės visada buvo mano hobis. Esu dėkingas artimiesiems už palaikymą. Ukrainoje baigiau karinę mokyklą, gavau žvalgybinio drono operatoriaus sertifikatą. Beveik dvejus metus reguliariai vykstu į Ukrainą atlikti karinių užduočių. Žvalgiau beveik visuose fronto ruožuose, skraidžiau ir Rusijos teritorijoje. Daugiau nei metus esu žvalgybinių dronų instruktorius Ukrainos ir Lietuvos kariuomenėse.
– Kodėl siekiate Kauno mero posto? Kokio mero reikia miestui?
– Mano stipriausia varomoji jėga – matyti neteisybę ir siekti atkurti teisingumą. Taip, Kaunas gražėja, bet lygiai taip pat pilnėja mero šeimos narių piniginės. Visi pavargome nuo istorijų apie Matijošaičių šeimos ir susijusių asmenų abejotino sąžiningumo schemas. Miestas gražėja ne dėl antgamtinių mero galių – auga kauniečių mokami mokesčiai ir miesto biudžetas. Nuo 2024 m. liko neišleista 74 mln. eurų, nors 2007 m. visas Kauno biudžetas buvo vos 150 mln. eurų. 2026-aisiais jis siekia beveik 1 mlrd.
Tačiau net su tokiais pinigais elgiamasi neūkiškai. Užuot sprendus kauniečių problemas, pinigai leidžiami apžvalgos ratui žemiausioje miesto vietoje. Trūksta planavimo: štai kapitališkai sutvarkyta Brastos gatvė vėl ardoma dėl Vilijampolės tilto prieigų rekonstrukcijos. Tačiau svarbiausia net ne ūkiniai klausimai. Svarbiausia – nesiskaitymas su žmonėmis, kauniečių balso negirdėjimas. Žmonės yra visko pagrindas.
– Kaunas Jums nėra tik miestas, kuriam dabar norite vadovauti, – čia užaugote, mokėtės, kūrėte verslą ir vykdėte visuomeninę veiklą. Kokių pokyčių norėtumėte, kad kauniečiai dar labiau didžiuotųsi savo miestu, o jauni žmonės norėtų čia kurti savo ateitį?
– Prisiminkime Lietuvos įstojimą į ES: pirmiausia finansavimas teko infrastruktūrai, vėliau – mokykloms ir socialinėms programoms. Su Kaunu – taip pat. Infrastruktūros gerinimo, „trinkelizacijos“ etapas beveik išsisėmė. Dabar laikas atsigręžti į žmonių socialinius poreikius.
Pirmiausia reikia spręsti amžinas transporto spūstis – „Urmo“ ir VI forto žieduose, Muravos sankryžoje. Jie svarbūs ir kariuomenės atvykimui bei civilių evakuacijai. Civilinė gynyba daug metų tik imituojama. Ant neapsaugotų statinių klijuojami priedangų lipdukai, nors, sutelkus ten daug žmonių, jie taptų aukštos vertės taikiniais. Prisiminkime Mariupolio teatrą, kur viena bomba pražudė šimtus žmonių.
Numatėme ir socialines programas: pigesnį būstą jaunoms šeimoms, šeimos darželių tinklą, daugiau sveikatos ir socialinių paslaugų vyresniems kauniečiams. Reikia sutvarkyti švietimo sistemą, kad vaikų netektų vežioti į kitą miesto galą. Su komanda parengėme 100 darbų Kaunui sąrašą ir kviesime jį pildyti pačius kauniečius.
Turime pereiti nuo „trinkelizacijos“ prie miesto, kuriame svarbus kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar gyvenamojo rajono. Reikia skaidrumo: visi miesto projektai turi būti viešinami nurodant jų kainą, terminus ir atsakingus asmenis.
– Jūsų veikla reikalauja daug energijos, laiko ir asmeninio įsitraukimo. Kaip atrodo Jūsų kasdienybė?
– Tipinės dienos neturiu. Filmuojant laidas rytas gali prasidėti palapinėje kitoje šalyje, tarnyboje – 5.45 val. nuo komandos „Kuopa, kelt!“, Ukrainoje kartais nemiegu dėl naktinių žvalgybinių skrydžių ar sprogimų. Atostogų metu namuose miegu iki aštuonių, sportuoju ir dirbu.
Mano laisvalaikis yra mano darbas. Dažnai sakau, kad pailsiu Ukrainoje: ten atsakomybę už karines užduotis prisiima vadai. Tačiau atostogos su šeima – šventas reikalas. Bent kartą per metus visi išvažiuojame, kartais su žmona pabėgame dviese. Sunkiausia pirmomis dienomis padėti telefoną ir suprasti, kad be manęs pasaulis nesugrius. Tada prasideda poilsis.
– Kokį Kauną norėtumėte matyti po dešimties metų?
– Norėčiau, kad ir po dešimties metų norėčiau būti kauniečiu. Kad čia būtų gera gyventi ir man, ir mano vaikams, kad grįžtų emigrantai, Kaunas augtų, klestėtų, kurtųsi aukštą vertę kuriantys verslai, dirbtų sėkmės lydimi žmonės. Kad visiems čia būtų gera ir vienodai teisinga.
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Kauno m. Kandidatų sąrašas.
Užsakovą kontroliuoja: Vyriausioji rinkimų komisija. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su Savivaldybių tarybų ir Merų rinkimais 2027 m. kovo 7 d.
Daugiau informacijos rasite čia.

(be temos)
(be temos)
(be temos)